Dalyba iš nulio

Kai kurie vis dėl to pabando ką nors padalinti iš nulio, tai gaunasi kartais nelabai aiškūs rezultatai.

Dalyba iš nulio - tai tokia su nuliu susijusi matematika, kuri sako, kad atseit negalima iš nulio dalinti, nes visada kompiuteriai suges ir Internetas išsijungs, todėl ir negalima.

Kaip kurie visvien dalina iš nulio, tai gaunasi vis belenkokios nesąmonės, bet itin įdomiai, kai tas nesąmones dar ir su begalybe padaugini.

Išties tai dalyba iš nulio yra matematinis kolapsas, kuris fizikiniame pasaulyje atveria skyles į Paralelinę Visatą. Taip kad jei tik šitai pasitaiko, tai būna, kad susidaro ir kokia nors Juodoji Skylė.

Praktiniai dalybos iš nulio pavyzdžiai

Kaip žinia, išties tai iš nulio galima dalinti, tai gaunasi visokios keistenybės:

• Jei kokį nors skaičių padalinsi iš nulio, tai gausis begalybė
• Jei nulį padalinsi iš nulio, tai gausis koks nors skaičius
• Jei begalybę padalinsi iš nulio, tai gausis begalybė kvadratu

Matematinė dalybos iš nulio potekstė

Jei labai rimtai žiūrėsim, tai kai dalini iš kokio nors už vienetą mažesnio skaičiaus, tai gaunasi, lyg ne dalintum, o daugintum iš kažkokio didesnio už vienetą skaičiaus. Štai jeigu dalinsi skaičių 1 iš 0,5 - gausis skaičius 2, taip lyg būtum padauginęs iš 2, o ne dalinęs. O jei padalinsi 1 iš 0,1 - tai gausis, lyg iš 10 būtum padauginęs. Ir taip toliau.

Taip kad gaunasi taip, kad jei iš visai mažo skaičiaus padalinsi kokį skaičių, tai gausis labai didelis skaičius. O jei kažkokį skaičių padalinsi iš visai jau nulio, tai gausis begalybė. Bet begalybė yra nežinomas skaičius, nes niekas nežino, kokio jinai didumo. Taip kad štai jums ir prašom.

Kai kurie modernūs mokslininkai, įvedę kardinalumo teoriją ir kažkokias kitas matematikas, sąpalioja dabar, kad galima apibrėžtinė begalybė, nes begalybės yra įvairių laipsnių. Taip kad ir dalinant iš nulio, galima gauti begalybę, kuri apibrėžtinė, o jos laipsnis yra žinomas. Ir pagal tą teoriją dar gaunasi, kad yra ir nulinio laipsnio begalybė, kuri lygi vienetui, tuo tarpu gi nulis - tai minus pirmojo laipsnio begalybė.

Tokiu būdu, dalinant begalybę iš žemesnio laipsnio begalybės, gaunasi aukštesnio laipsnio begalybė, kuri vadinama metakvadratine pirmosios atžvilgiu. Kokia nauda iš tokių matematinių teorijų - visiškai neaišku.