Sosnovskio barštis

Sosnovskio barštis arba Stalino barštis - tokia panašiai kaip varnalėša, tik labai kenksminga ir didelė. Savo biologiniu giminingumu per kažkur primena burokus, tai todėl ir vadinasi barštis, nes irgi barščiai atseit.

Kaip sako istorija, išties tai buvo vienas iš akademiko Lysenkos išradimų, palaimintas paties Stalino, nes anas po II Pasaulinio karo kažkaip atrado, kad visokie kitų rūšių barščiai kitur yra auginami kaip pašarai. O vat čia kažkoksai iš Kaukazo kilęs didžiulis ir sparčiai augantis augalas paaiškėjo besąs augančiu dar greičiau ir dar didesniu, nei kiti. Tai ir sumanė, kad bus gera pašarų kultūra.

Taip Stalino laikais partijos nurodymu buvo sukurtos ištisos didžiulės fermos, kurios Sosnovskio barštį augino pašarams. Pradžioje tos fermos būdavo Rusijoje, bet paskui ir į kitur ėmė jas diegti - taip ir Lietuva, Latvija ir Estija apsirūpino Stalino barščiais.

Vienu metu bandyta naudoti Stalino barštį ir žmonių maitinimui, ypač lageriuose, tačiau nepasiteisino - žmonės nevalgydavo, nes skonis būdavo klaikus. Nepavyko ir kiaulių juo šerti, nes šios irgi atsisakydavo ėsti iš jo padarytą viralą. Taigi, greitai apsiribota tuo, kad Stalino barštis naudojamas būdavo karvėms, o ir tai tik mišinyje su kitais pašarais.

Ilgainiui visgi pastebėjo zootechnikai, kad ir karvės nuo to barščio apserga, o ir šiaip jo derlių nuimt būdavo sudėtinga, nes vis žmonėms pūslės ant rankų kildavo. Taip gavosi, kad prie Chruščiovo tos plantacijos imtos mažinti, o ilgainiui ir išvis apstota tikslingai jį auginti.

Kita vertus, Sosnovskio barštis per tą laiką išplito kur papuola ir dabar džiugina žmones visiškai nepraeinamais toksiniais brūzgynais.