Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!
Subskraibink Pipediją ant FB: |
Manicheistiniai kliedesiai
Manicheistiniai kliedesiai - specifiška antagonistinių kliedesių rūšis, kur pacientai aiškina, kad viskas pasaulyje yra gėrio ir blogio kovos laukas, kuriame Dievas ir Šėtonas tarpusavyje kovoja dėl žmonių sielų, o ypač aiškiai kovoja dėl paties paciento dūšios.
Senais laikais, iki pat XXa. vidurio, manicheistiniai kliedesiai buvo viena iš dažniausiai pasitaikančių kliedesių rūšių, išlendanti ir prie paprasčiausio delirium tremens, ir prie įvairių dementia praecox atvejų. Dabar gi tokie kliedesiai žymiai retesni, tad ir minimi rečiau.
Pagal savo kilmę šie kliedesiai siejasi su religija ir dar Viduramžiais po visą Europą išplitusiomis manicheizmo idėjomis - ten visas pasaulis ir kiekvienas žmogus būdavo aiškinamas, kaip kovos laukas, kuriame kaunasi Dievas ir Šėtonas, t.y., gėris ir blogis. Taigi, tokia kova vyksta ir paciento galvoje, ir aplinkui jį - visi žmonės priklauso arba geriesiems, arba blogiesiems, o ir visi įvykiai vyksta tiktai dėl to.
Manicheistiniai kliedesiai dažnai gauna globalų pavidalą - čia į tą Dievo ir Šėtono kovą įtraukiamos ištisos valstybės, tautos, valdža ir taip toliau. O ir pasaulio įvykiai neretai įgauna apokaliptinių kliedesių pobūdį. Kartais tokie globalūs reikalai susisieja su pačiu pacientu - pvz., nuo paciento gebėjimo pasirinkti gėrį gali priklausyti pasaulio likimas ir jei jis neišgelbės pasaulio, tai ateis pasaulio pabaiga. Tokiais atvejais manicheistiniai kliedesiai perauga į mesianistinius kliedesius.
Pagal savo pobūdį manicheistiniai kliedesiai priskiriami antriniams kliedesiams, nes pacientai paprastai patiria aiškias pseudohaliucinacijas, kur balsai galvoje tarpusavyje ginčijasi ir patardinėja pacientui stoti į gėrio ar blogio pusę.
Paprastai pas pacientus pastebimas neadekvatus religingumas, jie vaikšto į bažnyčią kelis kartus per dieną, nuolat skaito Bibliją, meldžiasi ir taip toliau. Šnekos vis būna apie Šėtoną ir Dievą, kaip vienas vis kažkokius spąstus rengia ir bando sugundyti, o kitas - vis ramina ir bando išgelbėti.
Būdinga, kad pacientas ima viską interpretuoti per gėrio ir blogio kovos akinius, savo elgesyje mato visokias nuodėmes ir taip toliau. Balsai galvoje gali reprezentuoti ir kokius nors kitus padarus - šiaip kokius nors demonus ir angelus.