Pseudologija

Pseudologija arba patologinis melavimas - patologinis ir nesuvaldomas potraukis kurti ir skleisti visokius išsigalvojimus bei melą. Pacientai paprastai kuria visokias istorijas, išsigalvoja ką papuola, skleidžia įvairius kaltinimus, pasakoja apie savo nuotykius, platina kažkokias sąmokslo teorijas ir panašiai. Esminis visų tų nesąmonių požymis - kad melas čia yra beprasmis, savaiminis, be jokio tikslo kažkaip pasipelnyti ar gauti kokios nors naudos.

Daugeliu atvejų pseudologija tėra paciento būdas tapti dėmesio centru, t.y., atkreipti aplinkinių dėmesį, susilaukti susižavėjimo ar užuojautos, ar netgi kokių nors neigiamų reakcijų, pvz., kaltinimų. Sunkiais atvejais pacientai gali save ir susižaloti ar padatyti kokius nors kitus kenksmingus veiksmus, siekdami įrodyti kad jų istorijos tikros. Pvz., bandydamas įrodyti, kad išsigalvota istorija apie užpuolikus yra tikra, pacientas gali peiliu susiraižyti kūną. Arba, pvz., bandydamas parodyti, kad istorija apie kokius nors poltergeistus tikra, pacientas gali padegti savo paties namą.

Paprastai pseudologija pastebima kaip simptomas esant isterinei psichopatijai, taip pat prie Miunhauzeno sindromo, Agasfero sindromo. Kaip netipinis požymis, pseudologija būna ir prie kai kurių kitų psichikos ligų - progresyvinio paralyžiaus, maniakalinės depresyvinės psichozės.

Atskiru pavidalu patologinis polinkis meluoti pastebimas prie sunkesnių narkomanijos atvejų: čia pacientai meluoja ir tam, kad gautų naudos (narkotikų ar pinigų jiems nusipirkti), bet lygiai taip pat meluoja ir bendrai, norėdami apie save sukurti teigiamesnį įspūdį ar kompensuoti savo pačių visiškai kritusią savivertę.