Žioplys

Žioplys - tai įvairiai būna, o išties, tai žodis su sena etimologija irgi prasme įžeidžia, apie ką nedaugelis ir težino.

Žodžio "žioplys" etimologija irgi prasmė

Akivaizdu kiekvienam gi, kad "žioplys" - tai nuo žodžio "žiotis" - kitaip tariant, išsižiojėlis, tai kitas to paties dalyko pavadinimas. Ogi kodėl tai siejama su bukumu, durnumu, kvailumu, nepastabumu, užmaršumu beigi kitais akivaizdžiais oligofrenijos požymiais? Ogi todėl, kad viena iš oligofrenijų - Dauno sindromas, turi ryškų požymį - nuolat atvirai pražiotą burną.

Taigi, matome, kad senovėje lietuviai būtent silpnapročius, ir ne perkeltine, o tiesiogine, medicinine prasme, vadindavo žiopliais. Taip, kad kai pavadinat ką nors žiopliu, tai šitai išties reiškia tą patį, kaip ir pavadinus ką nors daunu.

O tai jei jus pavadina išsižiojėliu irba žiopliu, nebūkit žiopli įsižeisti, nes Pipedija jums garantuoja, kad išsižiojus geriau vėdinasi smegenys irgi dirba geriau jos, kai išvėdintos... Dėl katro Pipedija ir rekomenduoja, būkit išsižioję ir turėsit guvų protą, tokį protą, katras dar ne kiekvieno žioplio nosiai, ta prasme, burnai.