Ryga

Jei kada ieškosite internetuose Rygos nuotraukų, tai pusė jų atrodys maždaug kaip šita, nes joje matosi maždaug ketvirtadalis Rygos senamiesčio, o ir tas ketvirtadalis - čia pats gražiausias, nes kiti pastatai nykūs kažkokie

Ryga - nemenkas miestas toksai, kur Latvijos sostinė. Kadaise buvo kalavijuočių ordino ir visos Livonijos sostinė, o paskui - tiesiog kažkoks miestelis, Lietuvos užkampis ir provincija, nes visa ta Livonija buvo tiesiog prie mūsų prijungta.

Kadaise, kai buvo caras, tai Ryga lietuviams atrodė kaip baisus didmiestis, nes XXa. pradžioje Rygoje jau gyveno virš pusės milijono žmonių, kas buvo daugiau kaip dvigubai daugiau, negu kad Vilniuje - tas matosi ir iš didelių to periodo miesto rajonų, pilnų aukštų namų. Gi dabar Rygoje gyvena 690 tūkstančių žmonių, kai Vilniuje - 520 tūkstančių. Taigi, kai Vilnius vis statosi naujus namus, tai Rygoje netgi per patį NT bumą vos vienas kitas naujas statinys teišaugo, tad latviai guodžiasi nebent tuo, kad vietoje tikrų skaičių pasakoja skaičius iš sovietmečio pabaigos, kai Rygoje buvo 900 tūkstančių gyventojų - esą vis dar Ryga didžiausia.

Dabar visi lietuviai Rygą žino gal tik dėl to, kad tenai toksai Rigas balzams gaminamas, katras gražiose molinėse bonkėse, o šiaip tai visiškai neskanus.

Rygos istorijos įdomumai

Senovėje, kai tik įkurta, Ryga vadinosi keistu vokišku vardu - Uexküll, kas tariasi maždaug kaip "Ikskul", o latviai tą dabar vadina kaip "Ikšikilė". Tai kažkaip gal ką nors simbolizuoja, ir etimologija čia aiški, nes patys latviai apie visokius ten kryžiuočius beigi kalavijuočius irgi buvo labai nekokios nuomonės, vadindami tuos visokiais negražiais pavadinimais.

Vienok paskui tie kryžiuočiai kažkaip susipjovė su katalikais, pasikvietė pas save anokį Martin Luther, patapo protestantai ir nuo to laiko vis labiau ėmė skirtis nuo lietuvių. Taip kad šitokiu keistu būdu Ryga pasidarė visai kažkokios svetimos kultūros miestas.

Dabar gi pasaulyje Ryga garsi tik vienu dalyku - kadaise pusiau sukrikščionėję ir protestantais virtę latvių pagonys sugalvojo per Kalėdas viešai rengti savo apeigas, tai apsirėdę juodom skrybėlėm, sudegino eglę, taip išvarydami kažkokias piktąsias dvasias. Nuo šito dar 1510 įvykdyto ceremoningo akto kilo Kalėdų eglutė, kuri visame pasaulyje dabar puošiama, tiktai kad nedeginama.

Ryga - rusiškas miestas

Vienok Ryga išaugo labiausiai prie carinės Rusijos, nes tapo antru pagal svarbą uostu po paties Sankt Peterburgo, prieš I Pasaulinį karą jau viršydama pusę milijono gyventojų. Tai užtat tenai privažiavo tokie tuntai visokių kolonistų, kad dar ir dabar visokie nukvakę rusų fašistai rėkia, kad "Рига - исконно русский город".

Gal tame ir yra kai kokios tiesos, nes kiek caro laikais prikolonizuota, tiek paskui ir sovietmečiu, Ryga teturėjo gal kokius tik trečdalį žmonių latvių, kiti gi buvo kažkokie nelatviai - štai pagal 1989 surašymą latvių ten tebuvo 37 procentai, o rusų - cieli 47.

Tai kad bent kiek atskiestų tą nelatvišką gyventojų dalį, prie Rygos latviai kuo intensyviau stengėsi prijunginėti visokius aplinkinius kaimus bei miestelius - dalinai tai gal ir pavyko, nes prieš tą 1989 surašymą prognozės sakė, kad latvių jau pasidarys netgi mažiau negu trečdalis, tai buvo labai skubiai imtasi visokių ten miesto priauginimo veiksmų. Vienok tas Rygos nelatviškumas ir iki šiolei šviečia - latvių vis dar yra mažiau negu pusė - 42 procentai, kai rusų - 41 procentas.

Dar apie Rygą

Žmonės sakydavo - "suvažinėti į Rygą" - reikšdavo "apsivėmiau".