Rezidualiniai kliedesiai

Rezidualiniai kliedesiai - paskutinė kliedesių stadija, kuri būna po slopstančių kliedesių. Čia jau pacientas mąsto sąmoningai, išoriškai lyg ir normaliai elgiasi, bet dar lieka buvusių kliedesių fragmentai, tarpais iškylantys iš atminties.

Rezidualiniams kliedesiams būdinga, kad jie nelinkę įtakoti paciento elgesio - t.y., nepaisant kliedėjimo, pacientas geba prisitaikyti prie aplinkos. Kliedesių intensyvumas būna mažas, jie nesiplečia, nesivysto, o jei pacientui pasiseka grįžti į sveiką protą, staiga atsiranda ligonio kritiškumas ir visi tie kliedesiai gana netikėtai dingsta.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad esant rezidualiniams kliedesiams labai dažna būna disimuliacija: pacientas kliedi, bet kartu sako, kad jo kliedesiai - jau praeitas reikalas, išties tai nesąmonė ir tikrai jau jis taip negalvoja. Tokią disimuliaciją pacientas vykdo, siekdamas apgauti gydytojus ir būti išrašytas iš psichiatrinės ligoninės.

Dažniausiai rezidualiniai kliedesiai pasilieka po kokio nors oneiroido ar deliriumo, taip pat ir pacientui grįžus iš kokio nors epilepsijos priepuolio. Esant disforijai, kliedesiai dažnai būna hipochondrinio pobūdžio.

Tuo atveju, kai rezidualiniai kliedesiai išlieka tarp šizofrenijos priepuolių, tai reiškia, kad liga turi epizodalinę-progredientinę eigą, kas jau reiškia, kad paciento būsena vis blogės ir blogės, nes kiekvienas naujas priepuolis prasidės ne nuo tuščios vietos, o jau nuo išlikusių kliedesių, todėl bus vis sunkesnis, o po jo rezidualinių kliedesių liks daugiau.