Progresyvinis paralyžius

Progresyvinis paralyžius arba progresinis paralyžius - tretinė sifilio stadija, kai Treponema pallidum bakterija ima giliai pažeidinėti centrinę nervų sistemą bei kremzlinius audinius. Žodžiu, neurosifilis visoje savo galutinėje stadijoje.

Ligoniai su progresyviniu paralyžiumi šiais laikais jau nebepasitaiko, nes sifilis seniai išgydomas, gana menkai paplitęs ir daugelis šiuolaikinių daktarų gyvai tokių pacientų taip niekad niekur ir nepamato, nes jų nėra. Senovėje gi šitie pacientai davė pradžią daugybei psichiatrinių teorijų apie tai, kaip besivystantys smegenų pažeidimai progresuoja į vis sunkesnes ligas.

Psichiatrinėje praktikoje ir šiais laikais visokie demencijos tipo simptomai vadinami paralitiniais, kaip kad paralitiniai kliedesiai ar paralitiniai fantazmai.

Simptomatika

Sutrikę judesiai, pacientas negali sukioti galvos į šonus, kūnas darosi nelankstus, itin sunkiais atvejais ima irti ausys (pavirsta į mažesnes, kiek beformes), nosis (pasidaro buka), nesilanksto ir traška pirštų sąnariai, etc.. Galutinėje progresyvinio paralyžiaus stadijoje pacientas jau negali pats atsikelti arba atsigulti, pastebima gili smegenų distrofija.

Kai kuriais atvejais ankstyvesnėje progresyvinio paralyžiaus stadijoje ligos simptomatika gali priminti hebefreniją ar katatoniją, būna psichotinio pobūdžio kliedesių, haliucinacijų, gali būti pastebimi aiškūs mąstymo sutrikimai, kartais pasitaiko epilepsiją primenančių priepolių. Diferenciacija nuo įprastų psichikos ligų gali būti apsunkinta tais atvejais, kai ligonis vartoja alkoholį ar narkotikus, įskaitant papildomas problemas, kylančias dėl simptomatikos interferencijos, esant abstinencijos sindromui.

Bendrai tai reikia pasakyti, kad ankstyva progresyvinio paralyžiaus simptomatika čia primena pačias įvairiausias psichikos ligas, tad nagrinėjama būna atskirai - kaip neurosifilis.

Prognozė ir gydymas

Progresyvinio paralyžiaus atveju prognozė neigiama, pacientas neturi šansų pasveikti ir atkurti organizmo gyvybingumą. Kaip laikinos būklę pagerinančios priemonės taikoma intensyvi terapija antibiotikais, pirogeninė terapija, terapija sunkiųjų metalų (gyvsidabrio, arseno, bismuto ir t.t.) druskomis ir pan.. Priklausomai nuo organizmo pažeidimo gilumo, pacientas, pasiekęs progresyvinio gali išgyventi nuo kelių mėnesių iki kelių metų, esant didelei sėkmei būsena gali būti stabilizuota ilgesniam laikui, bet remisijos ar pasveikimo atvejai nežinomi.