Priešdėlis da-

Priešdėlis da- yra tikrų tikriausias, gramatiškas ir labai lietuviškas priešdėlis, pridedamas prie veiksmažodžių ir reiškiantis veiksmo tęsimą iki galo, arba tiesiog pabaigimą. Trumpai tariant, tas pats, kas "pabaigti", tik "dabaigti". Kitaip tariant - kažkokio tęstinio veiksmo pabaigą, galą pasiekti.

Andai dar prieš keliasdešimt metų žinomiausias pasaulio baltistas ir slavistas, toksai Vladimir Toporov paskelbė tyrimą, kad priešdėlis "da-" būtent iš lietuvių kalbos kilo ir būtent slavų kalbose, kaip kad rusų kalba, yra svetimas, pasiskollintas iš lietuvių kalbos. Toporovo pagrindimas buvo paremtas ir geografiniu priešdėlio paplitimu (specifinis lietuvių kalbai, bet kažkodėl nenumigravęs į latvių kalbą), ir nebūdingas toms slavų kalboms, kurios neturėjo kontakto su lietuviais. Bet svarbiausia - tiktai lietuvių kalboje priešdėlio "da-" vartojimas yra pilnavertis, su specifiniais, gerokai siauresniais prasminiais aspektais, kurie rodo, kad kad lietuvių kalboje šis priešdėlis ir išsivystė.

Tai sako, kad po Vladimiro Toporovo publikacijų koksai tai berods gal Aldonas Pupkis ar tai kitas kažkoksai iš lietuviškų kalbainių šulų, per kokį tai kalbainių suvažiavimą viešai ir garsiai rėžė maždaug tokią frazę:

- "Nesvarbu, ką ten mokslas sako, nes šitiek metų draudę, dabar negalime štai taip imti ir leisti!"

Arba kaip sakė legendinis lietuvių kalbininkas Bronys Savukynas, tai kaip bebūtų, žodžio "dapilk" prasmės niekaip jokiais kitais priešdėliais nepakeisi.

Kalbainiai apie priešdėlį "da-"

Pasak visokių kalbajobų, tokio priešdėlio lietuvių kalboj nėra, tačiau be jo nesigauna aiškiai ir trumpai išreikšti minties, nes gi kitaip žmonės tiesiog pastoviai sakytų "padaryk tą iki galo", vietoj trumpo "dadaryk". Ir skamba normaliai, nes gi visi tą priešdėlį naudoja, ir jokių gramatinių problemų tai niekam gi nesukelia.