Anekdotai apie psichus

Anekdotai apie psichus - vienas iš įdomiausių tautosakos subžanrų, tokie gi anekdotai, kurie buvo sovietmečiu tikslingai kuriami ir platinami KGB užsakymu. Paradoksas, bet nors už vienus anekdotus KGB žmones tampydavo, kitus anekdotus jie patys kažkur užsakinėdavo kurti, o paskui ir platindavo, kur galėdami.

Anekdotai apie psichus buvo kuriami su paprastu tikslu - pilnai diskredituoti irba žeminti bet kokius asmenis, kurie turi bet kokių psichikos sutrikimų, nesvarbu ar tie sutrikimai būtų tikri, ar tariami.

Dargi tuo tikslu buvo palaikomi ne tiktai anekdotai, bet ir filmai, kaip kad pvz., Šuriko nuotykiai, kurie nemaža dalimi irgi buvo apie tai, kokie neadekvatūs ir absurdiški yra psichikos sutrikimų turintys žmonės.

Visa tokio jumoro apie psichus esmė buvo - kad bet kas, nesvarbu ar prasmingai, ar melagingai apskelbtas psichikos ligoniu, būtų priimamas aplinkinių, kaip visiškai durnas, nenormalus, neadekvatus, absurdiškai mąstantis, visiškai neatsakingas už save, neveiksnus ir pavojingas ir sau, ir aplinkiniams.

Įvairūs anekdotai apie psichus

Čia jums kažkiek pavyzdinių anekdotų apie psichus pateikiame, kad galėtumėte įsivaizduoti, kokio maždaug jie lygio. Bendri požymiai - "psichai" visada vaizduojami kaip gyvenantys absurde silpnapročiai, kurie gali kelti pavojų visai neprognozuojamai, tuo tarpu psichiatrai čia paprastai būna naivūs ir geraširdiški, o durnynai - visai nepanašūs į kalėjimus, psichai gauna daug pramogų ir taip toliau.

Sėdi durnyne psichai ir žvejoja klozete. Prieina daktaras ir klausia:
- Kimba?
Visi atsako, kad kimba. Tik vienas sako:
- Ne, ne kimba.
Daktaras mato, kad tas vienas sveikas, reikia išleisti iš ligoninės. Prieš išleidžiant jį, kiti psichai klausia:
- O kodėl tu daktarui pasakei, kad nekimba?
Tas atsako:
- Ką, aš durnas, kad žuvingas vietas išdavinėčiau!

Vidury nakties durnyne pasigirsta riksmas:
- Aš Napoleonas!
Vienas iš psichų klausia to rėkiančio:
- O kodėl apie tai rėki?
- Man liepė Dievas, - atsako tas.
Iš gretimos palatos pasigirsta balsas:
- Ką čia meluoji, nieko tokio aš tau neliepiau!

Eina daktaras per psichiatrinės ligoninės koridorių. Psichai iš visų pusių rėkia:
- 31! 31! 31!
Daktaras klausia:
- Kas 31?
- Ten, ant stogo, - atsako psichai.
- Daktaras nubėga ant stogo, o tenai irgi prisirinkę psichų, kurie rėkia:
- 31, 31!
- Kas 31? - klausia gydytojas.
- Tenai! - rodo psichai į stogo kraštą.
Daktaras pribėga prie stogo krašto, pažiūri žemyn ir čia jį psichai nustumia į apačią. Ir pradeda šaukti:
- 32! 32! 32!

Psichas rodo daktarui savo piešinį ir aiškina:
- Va, čia yra karvė lauke. Matot, kaip ji ėda žolę?
- Bet čia nėra žolės.
- Tai ją suėdė karvė.
- Bet čia ir karvės nėra.
- Tai ji suėdė žolę ir pabėgo, nes ką jai čia veikti be žolės?

Psichai užgrobė durnyną, paėmė daktarus ir seseles įkaitais ir paskelbė reikalavimą - kad jiems duotų milijoną lėktuvų ir vieną dolerį išpirkos.

Žiūri daktaras pro savo kabineto langą ir mato - lauke psichai sustoję eilute ir vis iš eilės vienas po žemę šliaužioja. Pasiunčia atsitiktinį psichą iš ligoninės, kad jis nueitų paklausti, kas vyksta. Po poros valandų psichas grįžta visas purvinas. Daktaras klausia:
- Tai kas ten tokio vyksta?
- Ten vienas psichas nubrėžė kreida liniją ant asfalto ir siūlo 100 rublių tam, kas prašliauš po ta linija.
- O kodėl jūsų taip ilgai nebuvo ir kodėl jūs visas purvinas?
- O tai ką, jums, daktare, 100 rublių - tai ne pinigai?