Aptarimas:Žemaitaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
4 eilutė: 4 eilutė:


Einu pasireklamuoti, tik nežinau kaip? Būdamas kareiviu kare mačiau tuos Piliečius, bet jie ne tie... gal suvalgyti Čebureką, bet kad aš jo neturiu... atiduočiau puse kepenų, širdies, inkstų ir smegenų, kad tik gaučiau tą Čebureką... Ohh
Einu pasireklamuoti, tik nežinau kaip? Būdamas kareiviu kare mačiau tuos Piliečius, bet jie ne tie... gal suvalgyti Čebureką, bet kad aš jo neturiu... atiduočiau puse kepenų, širdies, inkstų ir smegenų, kad tik gaučiau tą Čebureką... Ohh
Ateina podpolkovnikas Hileris - aš pats žydas, bet netikras, kaip jevrejus koks ... tu Žymaita... suka pamiršau. - Aš Žemaitaitis, bet noriu būti Čeburekas, jūs nieko prieš. Sakau nuleidęs galvą, gal taip pasireklamuosiu.
- Joop t.m. tu tikrai Čeburekas, gal nori pizdy? Sako man tas ukrainietis. Aš sakau, kad noriu, gal tai maistas koks?
Joo su maistu man nesiseka, akis pasruvo krauju, o ir kojos neneša. Man sakė, kad pasireklamuoti geriausia kare, tai ir nuvažiavau į Ukrainą, daugiau niekur neleido.
- Ei tu Čjabureke, imk ginklą, eik kariaut - liepia man tas Hileris, duoda kažkokį pistoletą, panašų į automatą, bet sveria kaip kulkosvaidis. Manau prieštarauti neverta.
- O reklama bus? klausiu. Manau, kad jie geranoriški ir saviškiai. Vienas iš jų iš manęs atėme kelnias, bet pasigrūdinti niekada ne vėlu.
- Jo.. blin aš tau per droną pranešiu, pyzdink iš čia greičiau ne hahole tu .. lašinių turi? Kažkaip maniau, kad ukrainiečiai mandagūs ir labai geri, bet kare, kaip kare.
1 092

pakeitimai