EBCDIC

EBCDIC - tokia kompiuterinė raidžių koduotė, kuri faktiškai yra viena iš dviejų koduočių, kurios šiais laikais naudojamos. Kita koduotė yra tokia ASCII, užimanti kokius 99,5% visos kompiuterių rinkos. Žodžiu, EBCDIC egzistuoja kaip koksai nesusipratimas, bet vis dar egzistuoja ir viskas. Nu ir niekas nieko negali padaryti.

Gi EBCDIC vis dar egzistuoja tik todėl, kad kadaise buvo sukurta visokiems mainfreimams, nuo pat pradžių turėjo šiokį tokį alternatyvių raidynų palaikymą ir šiaip buvo kiek geriau atidirbta, nei tais pat metais pasirodžiusi ASCII. Tai gavosi taip, kad kai visur plito visoksai Cobol, o taip pat dideli mainfreimai su OS/360 ir panašiom sistemom, tai visur ten išplito ta EBCDIC. Ir rezultate visas Vakarų pasaulis, visur kur tik veikė kokios nors galingesnės sistemos, užsėdo ant tos EBCDIC. Tai reiškia, kad visokie bankai, valdiškos įstaigos, draudimo kompanijos ir panašiai, kas tik naudoja tuos mainfreimus - visi iki šiol naudoja EBCDIC, nes visi iki šiol naudoja tą jau minėtą Cobol ir visokias ten z/OS sistemas.

Praktikoje gi kai tik ta EBCDIC koduotė naudojama, tai būna ir visokie transliatoriai iš jos į ją ir atvirkščiai, tai gal tai ir gelbsti.

Liūdnoji dalis yra ta, kad EBCDIC tiesiog visiškai nesuderinama su ASCII, todėl nieko čia nepadarysi tiesiog - per abi koduotes sutampa tiktai NULL simbolis, kuris yra nulinis. Tuo tarpu visi kiti simboliai čia išdėstyti visiškai kitaip - netgi mažosios raidės EBCDIC koduotėje eina pirmiau už didžiąsias raides, visiškai priešingai, negu kad ASCII. Taigi, net rūšiavimas dėl to gaunasi atvirkščias.

Gerumas visgi tas, kad EBCDIC nuo pat pradžių buvo konstruojama ne kaip 7 bitų, o kaip 8 bitų koduotė, kurioje iš anksto numatyta vietos alternatyviniams simboliams ir raidėms, tad netgi prieš pusę šimtmečio darytos EBCDIC koduotę palaikančios sistemos galėjo dirbti kaip multikalbinės, kartu išvengiant visokių koduočių konfliktų. Konkuruojančioje ASCII sistemoje tuo tarpu buvo kažkoksai nuolatinis balaganas.