Turbo Pascal

Turbo Pascal - tokia Pascal kalbos versija, sukurta Borland kompanijos. Lyginant su įprastu Pascal, vėlesnėse versijose turėjo papildymus, perimtus dalinai iš Modula kalbos, skirtus objektiniam programavimui, o taip pat kai kuriuos paties Borland įvestus pagerinimus, pvz., galimybę įterpti asemblerio intarpus ir panašiai.

Kai buvo išleistas 1983 metais, Turbo Pascal išsiskyrė nepaprastai greitu ir mažai atminties reikalavusiu kompiliatoriumi, dėl ko padarė gan juntamą perversmą PC kompiuterių programavime. Iki tol buvę aukšto lygio programavimo kalbų kompiliatoriai užimdavo baisiai daug vietos, dirbdavo baisiai lėtai ir generuodavo labai didelį ir lėtą kodą. Praktikoje dauguma gamintojų skaitė, kad aukšto lygio kalbos PC tipo kompiuteriams nelabai tinkamos, nes ir ant tų kompiuterių nepaeina, ir duoda rezultatą, kuris ant tų kompiuterių nedirba. Taigi, visi programuodavo arba asembleriu, arba, iš bėdos, kokia tai C kalba.

Ir vat čia išlindo Borland firma, kuri kažkaip sugebėjo visiškai nuo nulio perkonstruoti Pascal kompiliatorių, atsižvelgdama būtent į tas savybes, kurias toje kalboje atidirbinėjo Niklaus Wirth - t.y., kad kompiliatoriui pakaktų vieno praėjimo pilnai kompiliacijai, ir kad tas kompiliavimas būtų greitas, ir kad kodas galėtų būti kraštutinai gerai optimizuotas.

Čia reikia pasakyti, kad Pascal kompiliatorių iki tol buvo nemažai, ir kai kurie buvo skirti ir PC platformai, bet visi buvo daromi kaip tiesiog įprastiniai kompiliatoriai, visai neatsižvelgiant į Pascal kabos savybes. O Borland būtent į kalbą atsižvelgė.

Tai vat, gavosi kompiliatorius, kuris netgi ant beprotiškai lėtai dirbančių flopikų sugebėdavo sukompiliuoti programas greičiau, nei kitų firmų kompiliatoriai, dirbantys ant HDD. Ir tas kompiliatorius išeigoje duodavo kodą, kuris kartais gaudavosi kompaktiškesnis ir greitesnis, nei kodas, rašytas C kalba. Žodžiu, visus nunešė tiesiog.

Vat šio kompiliatoriaus dėka staiga atsirado net ne šimtai ir ne tūkstančiai, o literaliai dešimtys tūkstančių prorgamuotojų, kurie kūrė PC kompiuteriams įvairiausias programas, iš kurių uždirbdavo pinigus. Tuo tarpu Borland kompanija iš nedidelės firmelės išaugo į vieną iš didžiausių pasaulyje programavimo korporacijų.

Vėlesniais laikais iš Turbo Pascal išsivystė dar ir tokie daiktai, kaip Objective Pascal, o paskui dar ir Delphi.