Žlugimas - jau pasenęs žodis, nes daiktavardinis veiksmažodis veiksmažodinis daiktavardis, o VLKK tokių nerekomenduoja, nes tai nevartotina, taip kad turi būti tikras atskiras žodis su neprigulmia daryba, o tai jau yra žlukia ir niekaip ne kitaip, juoba tai primena gražų lietuvišką žodį "tryda", o taip pat puikiai atitinka niekaip neišverčiamą svetimžodį, žinomą kaip "fail".
Taip jau kad įsiminkite dabar: ne žlugimas koks nors kieno nors, o žlukia ir tiktai žlukia, o ją darantys - žlukiai, o ją patiriantys - žluktainiai. Tai jau čia visai panašiai, kaip troliai ir jų aukos. Taip kad dabar trolius jau galima ne kaip nors internetiniais žlobais pravardžiuot, o gražiai užvadinti žlukiais, kurie daro žlukes aplinkiniams.
Iš to kyla ir šieji žodžiai visokie - žlukiniai, štai taip jums duodame ir linksniavimo pavyzdainių:
- Kas atsitiko? Žlukia, žlukios įvyko.
- Ką padarė? Žlukią, žlukias prižlukino.
- Ko mums nereikėjo? Žlukios, žlukių nenorėjome, bet gavome.
- Kam to prireikė? Žlukiai, žlukioms, tiksliau kalbainiams visokiems.
- Kur pakliuvot? Žlukioje, žlukiose dabar sėdite iki ausų.
- Kieno tai darbas? Žlukios, žlukių katrieji daro žlukes, tai taip ir vadinasi - žlukiai.
- Kada? Kai pasidarė žlukia ir žlukios, o jūs visi pažliukote.
- Kaip? Per žlukią pažliukote žliuktingai, o ne bet kaip.
- Kodėl? Todėl, kad esate žluktainiai.