Omegano istorija (Nauji Metai)
Sausio 1 d. Omeganas pabudo susivėlęs, "Nauji metai, nauji vėjai" - pagalvojo. Nusimetė nuo skystai nuogo savo kūno, aptriestą prarūgusiu kefyru kaldrą ir užsidėjo šlepetes. Paskui prisiminė, kad šlepečių neturi, tai basomis nuėjo į vonią, tuoletą, vonią, tuoletą, tuoletą, tuoletą ir lengvesnis vėl sugrįžo į baltą vonią. Pažiūrėjo į pilką veidrodį ir nieko nepamatė, tik atręšusias senas sienas ir ant mėlynų durų priešais pilką veidrodį kabantį ružavą kalendorių, kalendorius primygtinai rodė gruodžio 31 d.
Ramiai nustebęs kambaryje rado tą patį senuolį su supuvusiu bananu, tik dabar jis valgė nuo šventinio stalo Kalėdinės silkės likučius ir įnyko į Naujų Metų mėsos konservus.
- Dabar žmonės labai mažai gamina maisto, viską perka, o kiek perka - tiek išmeta, - senuolis net nepasuko galvos Omegano link, toliau šlamštė nevirtus koldūnus.
- Tu tas senis? Su laikrodžiu, tipo pranašas koks, laiko meistras? - O užsidėjo chalatą, bet neapsirišo.
- Aaa nu tai visi maži tiki Seniu Pepsi-Kalėdiniu, vyresni Harė-Krišna, o jau visai nevykėliai mane vadina Kuršuopakastas, - senuolis jau įveikė uždarytą kilkių konservų dėžutę.
- O tai tu tikras? - O įsikando sau į ausį ir nepajuto jokio skausmo.
- Jo, prieš 35 metus prašei manęs rogių, tai va jos prieangyje, kas dėl laiko - tai pats nustatei kryptį, metai ėjo pirmyn, o tavo gyvenimas žemyn t.y. per mažai maisto man palikdavai, o ir pats susimovei gimdamas žmogumi, geriau jau būtum gimęs Amoeba proteus, tokiu vienalasčiu pirmouniu.
"Aš sapnuoju" - pamanė pirmuonis t.y. O ir nuėjo į vonią, tuoletą, tuoletą, tuoletą ir iš ten grįžo į kambarį, senio nebuvo, bet jautės dėmėtojų šiaurės elnių kvapas, o ir surūdyjusios vaikiškos rogės prieangyje rodė tiesiai į šiaurės žvaigždę (Šiaurinė).