Manowar

Manowar - viena iš garsiausių Power Metal grupių, realiai gi - būtų visai koksai tai Pop metal, jei ne tai, kad nei vieno gabalo nėra, kuris būtų vertas tapti hitu. Bet gi kitą vertus, groja kokybišką Heavy Metal su gražiais pagražinimais ir daug pompastikos, kad gabalai skamba ne tai kaip himnai, ne tai kaip maršai.

Grupė iš JAV, tačiau kadangi dainuoja kažką apie didvyrių kovas, tai vis kelia asociacijas, lyg būtų iš visai kažkur kitur - lyg čia būtų koksai tai NWOBHM. Deja, nuliūdinsim, bet čia gryni amerikonai.

Žodžiu, Manowar yra tiems, kas mėgsta pompastišką, ne per sudėtingą, tačiau visai smagią ir skatinančią muziką be jokių tenai baisybių, užtat su visokių didvyrių šlovinimais. Savame stiliuke jie realiai tiesiog neprilygstami, tad susilaukę ir dešimčių, jei ne šimtų didesnių ar mažesnių pamėgdžiotojų. Kadangi pamėgdžiotojai vis būdavo prastesni, tai Manowar tame metalo himnų segmente taip ir liko stipriausia ir ryškiausia grupe.

Neabejotinai, Manowar tapo vienais iš ryškiausių Heavy Metal žvaigždžių, susikūrę savo pačių stilių - su iškilmingumu, dainomis apie didvyrius, kokiu tai mitologiniu dvasingumu ir taip toliau.

Geriausių Manowar gabalų sąrašo nepateikinėsim, nes matomai visi yra pakankamai gero lygio, ir visi yra ganėtinai panašūs. Na, jei visgi norit susipažinti su grupe, tepaklausę vieno jos gabalo - tai gal koksai "Fighting The World" būtų visai tipiškas.

Gi dar vienas išskirtinis Manowar bruožas - tai absoliučiai nuostabūs ir seksistiniai albumų viršeliai su kultūristais didvyriais ir pusplikėm mergom, kurios atsiklaupusios jiems meldžiasi.

Dar vienas gerumas - grupės įkūrėjas yra toksai Joey De Maio, kuris ir daugumą dainų sukūrė. Tai vat anas Joey DeMaio yra greičiausias bosistas visoje Žemės planetoje, ir tai nejuokaujant. Tai tarpais vis įkiša kokį nors gabalą, kur ant savo bosinės gitaros soluoja tokiu greičiu, kad girdisi, kaip stygos viena į kitą barška, nes natos keičiasi greičiau, nei stygų virpesiai. Jei norisi tokių improvizacijų išgirsti - tai kad ir koks "Sting of the Bumblebee" gali būti pavyzdžiu. O gal dar geresniu pavyzdžiu gali būti kažkaip keistai ir tyčia klaidingai (nes daugybėje atlikimų menamos "klaidos" visiškai vienodos) sugrotas "William's Tale".

Kaip sako visokie pasakojimai, ilgainiui vardan to supergreito grojimo Joey De Maio užsisakė kokią tai specialią, pagerintą bosinę gitarą su plonesnėmis ir labiau įtemptomis stygomis, nes normali bosinė gitara tiesiog fiziškai neleisdavo taip greitai grot, kaip jis norėdavo. Tai su ta greitesne gitara dabar ir koncertuoja - galima pamatyti tą gitarą, kuri atrodo lyg paprasta šešiastygė elektrinė, tik vat be dviejų stygų kažkodėl. Gi kiti pasakoja, kad čia jis perėjo prie normalios gitaros tiesiog, tik kad stygų buvo per daug, tai porą išlupo ir likusias perderino, nes per daug pripratęs buvo keturiomis stygomis grot.