Gedimino pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''Gedimino pilis''' - tai toksai statinys Vilniuje, ant Gedimino kalno. Pastatyta kadaise viduramžiais, vėliau dar ankstyvais laikais tapo antraeiliu ir neprižiūrimu statiniu, nes pagrindinės Vilniaus pilys išsiplėtė apačioje. Gal dėl to, kai 1655 metais Vilnių puolė rusai, ant kalno buvusi beveik neįveikiama tvirtovė jau nebegalėjo būti efektyviai panaudota pasipriešinimui ir Vilniui teko tiesiog pasidu...) |
S |
||
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Dabartiniais gi laikais, kažkokių muziejininkų fantazijos atstatyti seniai seniai sugriuvusios pilies liekanas tampa realybe - ant kalno dar vėlyvuoju [[sovietmetis|sovietmečiu]] buvo supiltos didžiulės krūvos statybinių atliekų ir žemių, o ant jų pastatyta didelė ir masyvi akmenų aikštelė. Deja, kaip tai biznis nepaėjo - prabangi ir sunki akmenų aikštelė ėmė spausti tas atliekas, o tos ėmė slinkti žemyn, dėl ko pakilo kalbos, jog [[Gedimino kalnas]] griūva. | Dabartiniais gi laikais, kažkokių muziejininkų fantazijos atstatyti seniai seniai sugriuvusios pilies liekanas tampa realybe - ant kalno dar vėlyvuoju [[sovietmetis|sovietmečiu]] buvo supiltos didžiulės krūvos statybinių atliekų ir žemių, o ant jų pastatyta didelė ir masyvi akmenų aikštelė. Deja, kaip tai biznis nepaėjo - prabangi ir sunki akmenų aikštelė ėmė spausti tas atliekas, o tos ėmė slinkti žemyn, dėl ko pakilo kalbos, jog [[Gedimino kalnas]] griūva. | ||
Visgi muziejininkai, kurie bandė versti kaltę dėl kalno griuvimo tai kokiems tai [[fejerverkai|fejerverkams]], tai [[koncertai|koncertams]], tai netgi netoli važinėjantiems [[troleibusai|troleibusams]], galų gale rado sprendimą - iškirto ant kalno buvusius [[medžiai|medžius]], tada kalnas ėmė slinkti dar kelis kartus greičiau, o tada kaltė buvo tyliai | Visgi muziejininkai, kurie bandė versti kaltę dėl kalno griuvimo tai kokiems tai [[fejerverkai|fejerverkams]], tai [[koncertai|koncertams]], tai netgi netoli važinėjantiems [[troleibusai|troleibusams]], galų gale rado sprendimą - iškirto ant kalno buvusius [[medžiai|medžius]], tada kalnas ėmė slinkti dar kelis kartus greičiau, o tada kaltė buvo tyliai suversta medžiams, kad jų nebeliko ir jie yra kalti dėl visų problemų. | ||
Štai taip garbingas Vilniaus simbolis tapo kokiu tai visai ne tokiu simboliu. | Štai taip garbingas Vilniaus simbolis tapo kokiu tai visai ne tokiu simboliu. | ||
== Istoriniai fejervekai ir koncertai == | |||
[[Vaizdas:Normali pilis ir ... dabartinė.jpg|link=https://www.pipedija.com/index.php/Vaizdas:Normali%20pilis%20ir%20...%20dabartin%C4%97.jpg|miniatiūra|Normali pilis ir dabartinė, nekromantas Lizdeika prisikėlė]] | |||
Šiaip pilis neatsirado bele kaip. Ji nebuvo reikalinga šioje vietoje, viduramžiais kryžiuočiai nė karto jos nepuolė. O bet visgi '''karalius''' Gediminas medžiodamas Vilniuje nelauktai užmigo ir susapnavo vilką geležinį staugiantį ant kalvos. Aišku tų laikų dydvyriai labai bijojo tokių dalykų, bet laimei buvo patarėjas toks [[Lizdeka|Lizdeika]], krivis, tipo magas pagal LDK ir patarė pastatyti miestą ant tos kalvos ir jis bus lietuvių, lenkų, baltarusių ir žydų prieglobstis šiam kančių pasaulyje. Gediminas negalėjo nesutikti, paskelbė akmenų mokestį t.y. kas užeis į jo bakūžę, turi atnešti nors keletą atmenų. Iš tų akmenų pastatė Bokštą, ne pilį, kuri buvo žemiau, tai va tai tas bokštas dabar tipo pilis Gedimino. Pilis turėjo prąsmę tapti miestu, kur ir radosi Vilnius toksai. | |||
[[Category:Pastatai]] | [[Category:Pastatai]] | ||
[[Category:Vilnius]] | [[Category:Vilnius]] | ||
Dabartinė 10:31, 26 kovo 2025 versija
Gedimino pilis - tai toksai statinys Vilniuje, ant Gedimino kalno. Pastatyta kadaise viduramžiais, vėliau dar ankstyvais laikais tapo antraeiliu ir neprižiūrimu statiniu, nes pagrindinės Vilniaus pilys išsiplėtė apačioje. Gal dėl to, kai 1655 metais Vilnių puolė rusai, ant kalno buvusi beveik neįveikiama tvirtovė jau nebegalėjo būti efektyviai panaudota pasipriešinimui ir Vilniui teko tiesiog pasiduoti.
Dabartiniais gi laikais, kažkokių muziejininkų fantazijos atstatyti seniai seniai sugriuvusios pilies liekanas tampa realybe - ant kalno dar vėlyvuoju sovietmečiu buvo supiltos didžiulės krūvos statybinių atliekų ir žemių, o ant jų pastatyta didelė ir masyvi akmenų aikštelė. Deja, kaip tai biznis nepaėjo - prabangi ir sunki akmenų aikštelė ėmė spausti tas atliekas, o tos ėmė slinkti žemyn, dėl ko pakilo kalbos, jog Gedimino kalnas griūva.
Visgi muziejininkai, kurie bandė versti kaltę dėl kalno griuvimo tai kokiems tai fejerverkams, tai koncertams, tai netgi netoli važinėjantiems troleibusams, galų gale rado sprendimą - iškirto ant kalno buvusius medžius, tada kalnas ėmė slinkti dar kelis kartus greičiau, o tada kaltė buvo tyliai suversta medžiams, kad jų nebeliko ir jie yra kalti dėl visų problemų.
Štai taip garbingas Vilniaus simbolis tapo kokiu tai visai ne tokiu simboliu.
Istoriniai fejervekai ir koncertai
Šiaip pilis neatsirado bele kaip. Ji nebuvo reikalinga šioje vietoje, viduramžiais kryžiuočiai nė karto jos nepuolė. O bet visgi karalius Gediminas medžiodamas Vilniuje nelauktai užmigo ir susapnavo vilką geležinį staugiantį ant kalvos. Aišku tų laikų dydvyriai labai bijojo tokių dalykų, bet laimei buvo patarėjas toks Lizdeika, krivis, tipo magas pagal LDK ir patarė pastatyti miestą ant tos kalvos ir jis bus lietuvių, lenkų, baltarusių ir žydų prieglobstis šiam kančių pasaulyje. Gediminas negalėjo nesutikti, paskelbė akmenų mokestį t.y. kas užeis į jo bakūžę, turi atnešti nors keletą atmenų. Iš tų akmenų pastatė Bokštą, ne pilį, kuri buvo žemiau, tai va tai tas bokštas dabar tipo pilis Gedimino. Pilis turėjo prąsmę tapti miestu, kur ir radosi Vilnius toksai.