Eriksono hipnozė

Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit... Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos yra riboto naudojimo ir viešai dėl to neskelbiama. Norėdami gi susipažinti su čia pateikta informacija prašome kreiptis į Pipedijos redagcinę kolegiją dėl leidimo. Jei jo neturite prašome kuo skubiau uždaryti šitąjį puslapį ir neskaityti jo. Dėkojame už supratingumą ir bendradarbiavimą.

Eriksono hipnozė - taigi klasika jau tapęs, tobulas tiesiog hipnozės metodas, pagrįstas šablono praradimu, o šiaip jau grubiai tariant - tiksliniu pervedimu į norimą būseną, remiantis impulsyviu ir kardinaliai giliu kognityviniu disonansu.

Dėl to, kad Eriksono hipnozė yra labai jau specifiškas ir gilus reikalas, tai jos specifikų čionais neaptardinėsime gal, o tiktais taip vat paminėsime, kad tokia yra. Šiaip jau tarp mūsų mergaičių, čigonkos iš esmės tą patį metodą naudoja visai efektingai, tai istorijų nemažai galima išgirst...

O vat imsim ir aptarsim. Iš esmės šitoji hipnozė buvo išrasta vieno tokio Dr. Milton Erickson, bandant išgauti labiau etišką hipnozės metodą.

Tradiciniu būdu hipnozė būna imperatyvinė - t.y. josios metu pacientams yra tiesiogiai liepiama kažką daryti irba nedaryti, pvz. "nerūkyk".

O vat Eriksono metodas yra švelnesnis, nes veikia per skverbimąsi į pasąmonę pasitelkiant netiesioginius paliepimus, pvz. "o kai būsite pasirengęs, galėtute aptarti ir kitokius nusiraminimo būdus negu rūkymas".

Tai todėl šitas metodas yra pranašesnis, nes tradiciniu metodu tiesioginiai įsakymai dažniausiai baigiasi sąmoningu paciento pasipriešinimu, o kai yra sakoma netiesiogiai, pacientui duodama laisvė pasirinkti (būtent teisingąjį variantą), todėl pasąmoniškai šis nesipriešina.

Taipogi šiosios hipnozės metu yra pasitelkiami simboliai, metaforos, anektodai ir pan., tai ir yra Eriksono hipnozės vienas iš pagrindinių principų, nes per metaforas ir dvejakalbę yra nukreipiamas paciento sąmonės dėmesys, dalinai sukeliamas šioks toks kognityvinis disonansas irgi todėl nėra sąmoningo priešinimosi įlįsti pacientui į jojo pasąmonę.

Dar labiau atlaisvina kelią į paciento pasąmonę jojo įgalinimas, t.y., kai kaip minėta aukščiau, vietoje paliepimų, pacientui suteikiama galia pačiam pasirinkti, ką įvykdyti.

Indukuoti hipnozę galima sukeliant automatinius veiksmus, kad ir banaliausią rankos paspaudimą, nes šitas judesys toks automatiškas, kad yra atliekamas tiesiog pasąmoniškai, beveik transo būsenoje. Čia gal dar ir verta paminėti apie Eriksono rankos paspaudimą, katrą pats Eriksonas naudodavo įtaigai.

Pastarasis yra skirtas sukelti momentinį katalepsinį atsaką - kuomet rankos paspaudimo metu yra šiek tiek pakeičiama pirštų padėtis - tuomet iš visiškai automatinio rankos paspaudimo proceso pacientas yra priverstas sutelkti dėmesį į ranką. Tuomet, naudojantis sukeltu kognityviniu disonansu, galima toliau švelniai laikant paciento ranką suu juo bendrauti irba "pasėti" kokią tai mintį jam galvon (žr. žemiau, kaip "pasėti" mintį).

Pirmiausiai pacientui yra suteikiama laisvė nutylėti tai, ką jisai pats nenori sakyti - t.y. nėra liepiama nupasakoti konkrečių įvykių ar pan., o vietoj to pacientui suteikiama galia kalbėti apie ką jis nori. Tokiu būdu dažniausiai pacientas pasakys jums ne tik tai, ką norėjote iš jo išpešti, bet dar ir daugiau visko.

Kalbos metu, kad išgauti iš jojo tai, ką norite išgirsti, reikia apie tai konkrečią šiojo galvoje "pasėti". Na tarkim, galėtumėte savo paciento kaip tai tarp kitko paklausti, ar jisai mėgsta žvejybą. Net jeigu kalba apie ją neina, gi vis tiek paciento galvoje jau bus "pasėta" idėja apie žvejybą.

Kad sukelti pacientui kokius nors veiksmus, galima kaip tik pastarąjam liepti daryti priešingai negu norima, kad jis elgtųsi, netgi pagirti jo nenorimus veiksmus. Na, pavyzdžiui, pacientas ilgai naktinėja ir neina miegoti. Tada galime šiąjam pasakyti, koks jisai šaunuolis, kad turi tiek energijos naktinėti, na o tada duoti jam užduotį pamėginti neiti lovon dar ilgiau. Tai tuomet, jeigu pacientas jūsų paklausys ir nueis gult kiek vėliau, kitą rytą atsikels su daug mažiau energijos, pacientas pasimokys ir kitą vakarą nuveis pūst į ūsą anksčiau. Panašiai veikia ir miego deprivacijos terapija, bet čia jau tema kitam straipsniui.

Sunkesniais atvejais galima būtų pasitelkti psichologinę šoko terapiją (tai nėra susiję su elektrokonvulsine terapija), t.y. šokiruojame pacientą pasitelkdami absurdą ir taip sukeliant jąjam kognityvinį disonansą. Pvz. jeigu pacientas aiškina, kad negali išeiti iš namų nes jos pėdos yra gėdingai mažos, galite "netyčia" užminti pastarajam ant pėdos ir tai pabrėžti, sakant "nu ir kas galėtų tekėti už tokio didžiapėdžio". Teisybės dėlei, čia vertėtų pridurti, kad toks metodas yra pripažintas neetišku, todėl yra nenaudotinas.

Gal nesusijęs su Eriksono hipnoze, tačiau taipogi efektyvus metodas prasiskverbti į paciento pasąmonę taipogi yra jo sąmonės užėmimas išoriniu stimusu, t.y., jąjam prieš akis švytuojant švytuoklę ir liepiant ją sekti akimis. Tokiu būdu sąmonė yra užsiėmusi ir tada negaunamas sąmonės pasipriešinimas įtaigai irba klausimams. Tai iš to ir kilo tie visi vaizdai multikuose, kuomet žmonės yra užhipnotizuojami su ant virvutės švytuojamu laikrodžiu ar kokiu kitu niekučiu.