Ketvirtojo pasaulio valstybės

Ketvirtojo pasaulio valstybės - tai tokios valstybės, kurių politinė sistema yra subyrėjusi ir suirusi tiek, kad jos ima neatitikti normalios valstybės požymių. Gal tai ir yra esminis skirtumas nuo šūdų valstybių: pastarosios visgi neretai turi aiškų valstybiškumo požymį, kai ketvirtojo pasaulio valstybės - išvis gali būti neaiškios ir nežinia kiek realiai egzistuojančios.

Lyginant su trečiojo pasaulio valstybėmis, ketvirtojo pasaulio valstybės yra dar smarkiai prastesnėje būklėje, dėl kurios neatitinka ir valstybingumo kriterijų. Nors tie požymiai dažnai pažeidžiami ir trečiojo pasaulio šalyse, ketvirtojo pasaulio valstybėse galima kalbėti ne apie valstybingumo požymių pažeidimus, o apie negebėjimą bent kiek ištraukti iki to, kad tie valstybingumo požymiai išvis galėtų veikti.

Tipiški ketvirto pasaulio požymiai, kurie paprastai reiškiasi daugiau ar mažiau kartu, ne pavieniui, o visi ar absoliuti dauguma išsyk:

• Negaunamas pripažinimas iš kitų užsienio valstybių arba labai ribotas pripažinimas, t.y., gautas iš kitų panašių šalių
• Neegzistuojanti arba neveikianti švietimo sistema, arba toksai švietimas, kuris veikia tiesiog imitaciškai
• Įvairių kriminalinių gaujų dominavimas valdžioje, iki pat aukščiausių sluoksnių
• Teisingumo ir teisėsaugos neveiksnumas, neegzistavimas ar egzistavimas tik surogatiniame (pvz., religiniame) pavidale
• Visiškai neveiksminga, ribota ir priklausoma žiniasklaida
• Vykstantys nusikaltimai prieš žmoniją ar žmoniškumą - pvz., etniniai valymai ar genocidas

Tipiškomis ketvirtojo pasaulio valstybėmis gali būti laikomos tokios pseudovalstybės ar šiaip valstybių degradavimo liekanos:

• Abchazija
• Afganistanas
• Haitis
• Kalnų Karabachas
• Padniestrė
• Palestina
• Pietų Osetija
• Pietų Sudanas
• Sirija
• Somalis
• Sudanas
• Vakarų Sachara
• Venesuela