Peržiūrėti šaltinį Dantys

'''Dantys''' – taigi tokie [[burna|burnos]] [[organai]], katrais gi kramtomas irgi prilaikomas [[maistas]].
== Žmogaus dantų skaičius == 
Pas [[Žmogus|žmogų]] [[Norma|normos]] atveju burnoje yra gi [[32]] tokie [[Geltona|geltoni]] [[Kaulai|kauliukai]], katrie [[Smarvė|smirda]], ir kartais netgi [[Skausmas|skauda]]. [[Tai tai]] skaitosi '''dantys'''. 

[[Teisybės dėlė|Teisybės dėlei]], čia dar verta paminėti, kad dažnai būna, jog pas žmogų yra tik [[28]] '''dantys''', ir tai vis tiek skaitytųsi kaip norma, užtatai, kad '''protinius dantis''' (katrų yra [[4]]), dažniausiai reikia išrauti, arba jie būna su visam neišdygę (o jeigu neišdygę, tai dažniausiai juos reikia išoperuoti lauk).

O kartais dar ir būna, kad dantų yra daugiau kaip norma, tai moksliškai šitieji papildomi '''dantai''' skaitosi ''virškomplektiniai''. 

O jeigu '''dantų''' mažiau, tai čia dažniausiai dėl to, kad anie išpersti, bet gali kartais ir visiškai nesusiformuoti.

== Danties sudėtis ==
[[Vaizdas:DantiesSudetis.jpeg|kairėje|miniatiūra|484x484px|Schematiškai pateikta '''danties''' sudėtis.]]
Vienas '''dantis''' yra sudarytas iš trijų skirtingų kietų audinių, o jo viduje yra pulpa, katra liaudiškai vadinasi [[Nervai|nervu]].

Ant '''dančio''' viršaus yra emalė - pati stipriausia žmogaus kūne esanti medžiaga, o ir yra jinai sudaryta iš [[Prizmė|prizmės]] formos kristalų, katrie yra sudaryti iš [[Kalcio hidroksiapatitai|kalcio hidroksiapatitų]]. 

Aplinkui dantų šaknis randasi tokis cementas, katras ir pusiau minkštas, nes sujungia '''dantį''' su [[Raiščiai|raiščiais]].

O viduje po '''danties''' yra kitas kietas darinys, dentinas, katras yra pilnas mikroskopinių kanaliukų, katrie eina nuo nervo iki pat emalio, todėl dantis pasidaro jautrus jį pažeidus.

O pačiam '''danties''' centre randasi pulpa, arba nervas, kurį net prilietus būna baisiai popa. Sudarytas jisai ne tik iš nervinių audinių, bet ir iš kraujagyslių, katros maitina dantį - ten pastoviai gaminasi dentinas, tadangi su amžiumi užkalkėja ir darosi vis mažiau jautrūs.

O šiaip tai '''dantys''' nestyro tiesiai iš kaulo ir nėra kaulo ataugos, tarp '''danties''' šaknies ir žandikaulio yra toks raištis, katras amortizuoja '''dančiui''' tenkantį krūvį, leidžia žmogui pajausti, kaip stipriai šis kanda. Jeigu '''dantis''' tampa vientisas su kaulu, tai čia skaitosi kaip tokia [[liga]] ''ankilozė''.

O jeigu dalinant anatominiais vienetais, tai '''dantis''' turi tris dalis - šaknį, vainiką ir tarp jųjų yra gi '''danties''' kaklelis.

== Dantys ir fluoras ==
Jeigu naudojate [[Dantų pasta|dantų pastą]] su [[Fluoras|fluoru]], tai tas fluoras susiriša su tais apatitais ir juose pakeičia [[Kalcis|kalcį]], tatai gaunasi emalė tada žymiai tvirtesnė ir atsparesnė ėduoniui. O dar, fluoras nuodija burnos [[Bakterijos|bakterijas]]. Tai kai čia jums koks [[dibilas]] ar tai [[Supermamytės|supermamytė]] aiškina, kad fluoras kenkia, tai tokius galite pasiųsti [[EN]], o jeigu dar savo [[Vaikai|vaikams]] neleidžia naudoti pastos su fluoru, na o tada galite (ir netgi turite) juos įskųsti [[Vaikų teisių apsaugos tarnyba|vaikų teisių apsaugai]], nes jie pažeidžia vaiko teises.

Na gerai, fluoras gali pakenkti nervų sistemai, tačiau tik tuo atveju jeigu jis yra nuryjamas dibiliškais kiekiais, bet tokiais dibiliškais, kokie dantų pastoje nerandami. Iš tikrųjų reikia suvalgyti apie [[6]] tūbeles pastos, tam kad pasiekti apsinuodyjimą.

== Protiniai dantys ==
[[Vaizdas:ProtinisDantis.jpg|miniatiūra|667x667px|Štai čia gi matote išrautą protinį dantį [[Visame gražume|visame baisume]], jojo šaknis tiesiog nenormali - sulenkta [[90]]° [[Kampai|kampu]]. Tai tokį išrauti normaliomis sąlygomis yra sunkiau nei per [[Adata|adatos]] skylutę paparkuoti [[Opel Ascona|Opel Asconą.]]]]
'''Protiniai dantys''' yra patys patys galiniai dantys burnoje, arčiausiai [[Gerklė|gerklės]]. 

[[Senovės Graikija|Senais graikų laikais]] diedai sakydavo, kad moterys protinių dantų neturi ir negali turėti, o čia užtatai, kad '''protinių dantų''' užaugimas būdavo surišti su branda, išminties beigi [[Protas|proto]] įgyjimu, na o pagal [[Senovėlė|senobės]] graikus, [[moteris]] buvo laikoma kaip žemesnė ir žymiai mažiau protinga būtybė negu [[vyras]]. Va [[štai jums ir prašom]], kokia [[patriarchija]]. 

Pagal [[Evoliucija|evoliuciją]], šitieji '''dantys''' išdygdavo, kaip pakaitiniai dantys esantiems krūminiams dantims, nes anksčiau nebūdavo, kaip anų susitaisyti. Tai paskiau vykstant evoliucijos raidai, '''protiniai dantai''' tapo net nebereikalingi su visam, todėl vis dažnėja atvejų, kur jie net nebesusiformuoja visai.


Dar dažniau gi, šieji '''protiniai''' išdygsta kreivai, arba visai net neišdygsta, o lieka kaule arba pasvirę į šoną, kur jie stumia kitus '''dantis''', jie visi išsibalansuoja, pasidaro kreivi, o kartais gali susiardyti galinių '''krūminių dantų šaknys''' ir juosius gali tekti rauti lauk kartu su '''protiniu'''.

O kad dar [[Maža nebūtų|nebūtų maža]], '''protinių dantų''' šaknys būna visokios labai lenktos, ar susiraizgiusios, o  tai išrauti tą dantį būna nu [[nachui]], kaip sunku, tai dėl tos priežasties šiuosius '''dantis''' geriausia yra išsirauti pas snukių, zūbų ir zaptūrų chirurgą, po [[Anestezija|narkoze]], kad netektų viso šito kentėti.

Taip, kad supraskite, jog čia jeigu [[Tu|jums]] '''protiniai dantys''' išdygo tiesiai, o dar su jais ir galite kramtyti, tuomet džiaukitės, nes jums belenkaip pasisekė.

== Pieniniai dantys ==
[[Vaizdas:KaukoleSuPieniniaisDantais.jpg|kairėje|miniatiūra|400x400px|Vaiko [[kaukolė]] - čia '''dantų''' nėra per daug. Tie didesni yra besiformuojantys nuolatiniai, o virš jųjų - smulkesni pieniniai '''dantys'''.]]
'''Pieninių dantų''' yra iš viso [[20]]. Anie pradeda kristi nuo '''priekinių dantų''', maždaug kai [[Vaikas|kleckui]] yra 6 metai, o baigia anie byrėti '''krūminiais ir iltiniais dantim''', kada vaikui sueina apie [[13]] metų.
[[Vaizdas:PieninisDantas.jpg|miniatiūra|501x501px|Štai taip atrodo '''pieninis dantis''', katro dar neištirpę šaknys, ir čia jums [[Proto pisimas|proto nepisame]].]]
Labai daug kažko ypatingo apie tai pasakyti negalime, nebent tik tai, kad po šitais dantim vystosi nuolatiniai dantys, tai todėl '''pieninio danties''' šaknys būna išlenktos ir labai smailios, tatai [[Gydytojas|gydytuvui]] tokį '''dantį''' išrauti būna tikra kančia, todėl prašome jūsų, nu prižiūrėkite tiems savo vaikams '''dantis''', kad ir pieninius.

Normalaus vystymosi atveju, tos šaknys ištirpsta, tai tuos '''dantis''' lauk išstumia naujas nuolatinis, iš apačios.

== Kaip skaičiuoti dantis? ==


Normaliose šalyse dantys yra skaičiuojami štai kaip - burna paskirstoma yra į [[Keturi|keturis]] [[Ketvirtis|ketvirčius]]:

# Dešinėje viršuje 
# Kairėje viršuje 
# Kairėje apačioje 
# Dešinėje apačioje

Tada prie ketvirčio [[Skaitmuo|skaitmens]] reikia pridėti danties skaitmenį, pradedant nuo vidurinio priekinio '''danto''' iki protinio to pusės '''danto'''. Taip duodami jiems [[Skaičiai|skaičiukai]] nuo [[1]] iki [[8]]. Tai dešinys vidurinis '''dantis''' viršuje būtų nr. [[11]], protinis būtų nr. [[18]], o kairėje apačioje esantis pirmas '''krūminis dantis''' yra nr. [[36]]. 

'''Virškomplektiniai dantys''' skaičiuojasi priklausomai nuo to, kurio '''danties''' per daug. Tai jeigu danties nr. [[42]] yra [[du]], tada tas arčiau vidurio vadintųsi nr. 42-1, o tas toliau skaitytųsi 42-2.

O jeigu '''dantys''' yra pieninis, tuomet prie ketvirčio skaičiaus pridedam keturis, tai pvz. gautųsi dešinėje pusėje apačioje pieninis antras '''krūminis dantis''' nr. [[85]].

'''Dantų''' viename ketvirtyje būna 8 - tai du kandžiai (tie plokšti), vienas iltinis (tas smailus), du kapliai (tie, kur turi du smaigalius, yra tarp krūminių ir iltinių dantų), ir [[trys]] krūminiai dantys (tie dideli, kvadratiniai). Protiniai skaitosi kaip tretieji krūminiai. 

'''Pieninių dantų''' vienam ketvirty yra [[penki]] - du kandžiai, vienas iltinis ir du krūminiai.

O vat pas [[Amerikonai|amerikonus]] sistema sugalvota yra dibiliška - skaičiuojama pradedant nuo '''protinio danties''' dešinėj viršuj, užbaigiant '''protiniu dantim''' dešinėj apačioj, tai gaunasi, kad dantis nr. 18 iš tikrųjų yra nr. 1, o dantis nr. [[48]] gaunasi nr. [[32]]. 

== Kodėl skauda dantis? ==
Ogi todėl, kad burnoje nuo nevalymo ir visokių [[Šūdai|šūdų]] [[Diamerdas|valgymo]] ima kauptis [[Maistas|maisto]] [[medžiagos]] (čia ypač aktualūs [[angliavandeniai]], visokios bulkos, [[Cukrus|cukrai]], [[Coca-Cola|kokakolos]] visokios), katros pamaitina bakterijas. O burnos bakterijos [[Myžti|myža]] rūgštimi, todėl krenta burnos [[pH]]. Tataipgi dėl [[Rūgštis|rūgšties]] vargšai '''dantukai''' tamsėja, tirpsta, minkštėja ir trupa. Tai kai tas puvėsis daeina iki '''danties''' nervo, ten įvyksta uždegimas ir susidaro didelis slėgis danties viduje, nuo to ir ima baisiai skaudėti. Bet taip, kad net jokie [[Ibupromas|ibupromai]] nepadeda. 

Kai infekcija užmuša nervą, '''dantis''' numiršta, tai jo laikinai nebeskauda, bet infekcija plinta toliau, paskui [[mikrobai]] apsigyvena aplinkui šaknis, tada ten tirpsta netgi kaulas, pūliuoja visaip. O dar blogiausia tai, kad po to gali ir ištinti žandas, ar net atsirasti pūlinys šalia '''danties''', o dar gali ir iš lauko pusės atsirasti. 

Toks pūliavimas pavojingas, nes dantys labai arti siejasi su [[Sinusai|sinusais]], o tie su [[Akys|akimis]] ir [[Smegenys|smegenų]] [[kraujotaka]]. Tai čia [[Pipedija]] įspėja, kad jeigu skauda dantį, tai reikia skubėt pas [[Odontologas|odontolochą]], nes kitaip galite apakti, susirgti [[Meningitas|meningitu]] arba [[Mirtis|mirtimi]], tatai jūsų '''danties''' skausmas bus gydmoas jau tik [[Gydomasis morgas|gydomąjame morge]].

== Parodontozė ==
[[Vaizdas:Paradantazxe.png|miniatiūra|400x400px|Štai taip atrodo tipinis '''periodontito''' vaizdas - aplinkui dantis ištirpęs kaulas, atsidengusios šaknys visame gražume. Tik čia reikėtų pabrėžti, kad čia nesimato akmenai.]]
'''Parodontozė''' - tai čia tokia mitinė liga, ant katros visi seniai nuverčia kaltę, tarsi tą parodontozę jie nebūtų įsivarę patys.

Iš tikrųjų tai čia vadinasi '''periodontitas''', t.y. dantį supančių audinių [[uždegimas]]. Parodontozė tai čia liaudiškas senolių vartojamas pavadinimas. 

Iš pradžių nuo jos ima kraujuoti dantenos, tada iš žandikaulio lenda lauku dantys, jie ima klibėti ir paskui juos reikia rauti, arba iškrenta kartais ir patys.

O išperdodontozę sukelia akmenys beigi [[rūkymas]] irgi dantenų pažeidimai ([[Pavyzdys|pvz]]. krapštant dantenas [[Nagai|nagais]], kramtant nagus, pernelyg stipriai brūžinant jas šepetėliu). 

Nuo rūkymo susitraukia burnos kraujagyslės, dantenos tampa neaprūpintos deguonim, kaulas apie dantis ima tirpti.

Ogi nuo akmenų beigi krapštymo tai dirginama tiesiogiai, nuo ko irgi tiesiog palaipsniui nusileidžia dantenos, sunyksta jųjų kaulas ir krenta lauku dantys.

=== O tai kas tieji akmenys? ===
Dantų akmenai - tai dantų apnašos, katrų jūs nenusivalėte, nuo seilio esančio kalcio tos apnašos sukietėjo ir dabar tiesiog turite kalcifikuotų maisto likučių ant dantų. Tatai juos reikia kas metus nusivalyti pas odontologierius. Kartais liepia nusivalyti akmenis ir kas [[6]] [[Mėnuo|mėn]]., ir kas [[3]] mėn., tai šito būtina klausyti, kad neišperstumėte savo dantų.

== Kaip neišpersti visų savo dantų? ==

* Valytis dantis [[Dantų šepetukas|dantų šepetuku]], pasta su fluoru (ar jojo pakaitalais) du kartus [[Diena|dienoj]], ryte ir vakare. Nors vakare yra daug labiau svarbu, nes per diena susikaupia visas suvalgytas šūdas, ryte taip pat reikia, nes per naktį susikaupia toks daiktas, katras vadinasi [[Badas|bado]] apnašos, katros yra sudarytos iš bakterijų beigi jųjų rūgštingų [[Myžalai|myžalų]] (ir šitieji būtent netinka [[Urinoterapija|urinoterapijai]]). Tris kartus irgi galima, tačiau persistengti nereikėtų, nes taip galima sugadinti savo dantų emalį beigi dantenas. Taipogi reikia būtinai valytis ir palei dantenas, ir nereikia bijoti, jeigu kraujuoja - jeigu kraujuoja, tai ženklas kad palei tas dantenas reikia daugiau valyti, kad ir kaip skauda. Nes dantenų kraujavimas - pirmas parodontozės ženklas. 
*Valant dantis, šepetėlis turi būti nukreiptas [[45]] laipsnių kampu, kad ne tik nuvalytų dantis, bet ir pamasažuotų dantenas. Taipogi reikėtų valyti sukamaisiais judesiais - tiesiog brūžinant pirmyn-atgal [[irba]] aukštyn-žemyn, apnašos nuo dantų pilnavertiškai nenuvalomos.
*Būtinai reikia žiūrėti savo pastos sudėtį - ten turi būti bent [[1450]] ppm fluoro, arba bent jau kalcio junginių. Jeigu nėra šiųjų ingredientų, tuomet tai būtų tas pats, kaip dantis valytis [[Išmatos|išmatomis]]. Reikėtų vengti [[Titanas|titano]] junginių (jie kenkia emaliui), [[Natris|natrio]] lauril-sulfato, parabenų (šiedu sukelia [[Vėžys|vėžį]]).
*Tarpdančių siūlas taipogi privalo būti naudojamas kasdien - didžioji dauguma akmenų irgi skylių dantyse atsirada būtent tarpdančiuose. 
* Patartina valyti [[Liežuvis|liežuvį]], bent kartą savaitėje, net jeigu ir verčia [[vemti]]. Ant jo esančios bakterijos gali visokio šūdo jūsų dantims pridaryti.
* Valgyti kuo daugiau baltyminio maisto - [[Mėsa|mėsos]], [[Sūris|sūrio]]. Ypač gerai čia kietasis sūris.
* Valgyti kuo mažiau visokių [[Batonas|bulkų]] irgi [[Čipsai|čipsų]]. Jie prilimpa prie dantų ir dėl seilių fermentų tampa [[Cukrus|cukrumi]].
* Negerti gazuotų gėrimų, ypač [[Pepsi]]. Pepsyje yra fosforo rūgštis, katra naudojama paminkštinti dantis, kad šiems geriau prisiklijuotų plombos. Ir šiaip, nors ir to nesijaučia (nes pridedama medžiagų, blokuojančių rūgštų beigi kartų skonį), visi saldieji gazuoti gėrimai yra rūgštingesni užu skrandžio rūgštį. Dėl to rūgštingumo ne tik tirpsta dantys, bet ir minkštėja kaulai. Tai čia dar reikia pridurti, kad šiaip rūgštaus maisto reikia vengti, arba bent jau nevalgyti kasdien.
* Nerūkyti be saiko (biškį galima, nes [[Taboka|tabokos]] dūmas dezinfekuojantis yra).
* Nesibalinti dantų, kad ir kaip patraukliai atrodo ta gerb. [[Cicinas|Cicino]] šypsena. Nuo balinimo dantys pasidaro jautrūs ir trapūs.
* Kas metus pas dantistą nusivalyti akmenis irgi apnašas (žr. aukščiau).
* Kas metus pasitikrinti dėl karieso ir idantinai visas skyles užlopyti, kol šiosios neišplito iki tiek, kad dantį belekaip skauda, o gydymas jau kainuoja [[Melejonas|melejoną]].
* Nesibučiuoti su kuo papuola - dantų ėduonį sukeliantys mikrobai užkrečiami.
* Nekramtyti nagų, tušinukų ir ypač metalinių daiktų - net rūkyti jau šiuo atžvilgiu sveikiau negu kramtyti nagus.
* Dažnai laižyti [[Pyzda|pyzdą]] - sveikoje pyzdoje yra mikroflora, katra labai gerai tinka ir burnai. Taip atsikratysite blogo kvapo, o ir neleisite kenksmingoms bakterijoms daugintis, nes jas nurungs gerosios.
* Yra ir burnos probiotikai - tai čia tiesiog pieno bakterijos, jos neleidžia daugintis blogoms bakterijoms. Bet šiaip tinka ir paprasti probiotikai.
*Vartoti [[Vitaminai|vitaminus]] C ir D, nes nuo C vitamino nesusirgsite skorbutu, kur išbyra dantys, o D vitaminas jūsų dantis sustiprins.
*Jeigu [[Vemti|vemiate]], tai po to jokiu būdu nevalykite dantų šepetėliu, nes tada emalis būna suminkštėjęs nuo skrandžio rūgšties, o su šepetėliu jūs jį nubrūžinsite. Geriau tiesiog paskalauti [[Vanduo|vandeniu]].
*Skalavimas [[Listerine|listerinais]] ir kitais paprastais skalavimo skysčiais yra tas pats, kas skalauti [[Švęstas vanduo|švęstu vandeniu]], tai geriau skalauti tiesiog vandeniu, arba skysčiais, katrie turi savyje [[Vandenilio peroksidas|vandenilio peroksido]] arba [[Chlorheksidinas|chlorheksidino]].
*Venkite [[Duoti į snukį|duoti irba gauti į snukį]], nes jeigu kas išmuš jums kokį dantį, tai įstatyt atgal greičiausiai nebepavyks. [[Teisybės dėlė|Teisybės dėlei]], reikėtų pridurti, kad įstatyti galima, tai jeigu koks nors negeranoris ir išmušo, tai idantinai tą dantį įsidėkite burnon arba pamerkite vandenin arba į pieną, o tada skubiai nuvykite pas odontologą arba į prijomniką, kur budi dantistai. Tai jie jums tą dantį ir įstatys. Jei nespėsite per valandą-dvi, tai greičiausiai įstatyti jau nebepavyks. Tas pats galioja ir jeigu dantį nusiskėlėte, galima dar jį prilipdyti. Blogiausiu atveju, tenka jau lipdyti su [[plomba]] arba vainikėliu.

== Dantų protezai ==
Jeigu vis dėlto dantukus išperdėte, tai teks dėtis dantų protezus. Yra jųjų visokių - vainikėliai, plokštelės beigi [[implantai]]:

* Vainikėlis – tai iš esmės [[Keramika|keramikos]] arba [[Metalas (materija)|metalo]] gabalas su katruo uždengiamas dantis, kad šysis jau laikytų tvirtai, jeigu yra netekta daug sveiko danties. Šitie gali už dantį kainuoti ir [[500]] [[Pinigai|pinigų]]. Senais laikais, o ypač tada, kai [[prie ruso buvo geriau]], buvo labai madoj dantis aptraukti baisiomis iš [[Auksas|aukso]] padarytomis karūnėlėmis. O jos iš tiesų siaubingos būdavo - atrodydavo kaip paprasčiausias aukso kauburėlis be jokių danties anatominių ypatumų, o po apačia dantis dažniausiai nebūdavo kokybiškai paruoštas, ar su visam paliekamas išgedęs, tai ta karūnėlė suveikia kaip šiltnamis kariesui, o tada dantis sugenda, ima skaudėti, o ir baisiai smirdėti.

* Plokštelės – tai jau tokie plastmasiniai dantai, katrie dedami vietoj tųjų, katruos išperdėte. Sako, kad anie baisiai nepatogūs, o ir funkciją atstato tik kokį 25%. Tik va atrodo gražiai - jeigu neturite visų dantų, galite paprašyti savo odontolovertelgos, kad šysis jums padarytų A1 spalvos protezus, tada turėsite gerb. [[Rytis Cicinas|Cicino]] šypseną. Jeigu visai prastai - dantų nėra, o apatinis žandikaulis yra sudilęs, tada nesilaikys jokia plokštelė apačioje. Tokiu atveju galima įsukti du implantus ir padaryti ant jų prisegamą protezą. 

* O vat implantai tai tiesiog metaliniai varžtai, katrie įsisuka į žandikaulį ir ant ano tada dedamas keramikos vainikėlis. Tik vat prigyja sunkiai ir ilgai, o tai ir iš viso nevisiems. O ir kainuoja vienas dantis [[pusantro]] [[1000|tūkstančio]]. Implantais galima dar gi atstatyti visus dantis - taip į apatinį irba viršutinį žandikaulį įsukama po [[4]] implantus, o ant jųjų uždedama visa keramikinių dantų eilė. Užtat galgi visai ir verta pinigų ir pastangų, nes tai iš esmės veikia ir jaučiasi kaip savas dantis.
[[Kategorija:Anatomija]]
[[Kategorija:Dalykai]]