Zenith

Netgi 70 metų senumo kariški Zenith laikrodžiai vis dar šiais laikais eina be problemų, štai ką reiškia padori šveicariška kokybė!

Zenith - garsi ir sena firma, kuri gamina šveicariškus laikrodžius, tačiau daugeliui senesnių žmonių vis dar keistai atrodo, kad tie laikrodžiai yra visai ne šveicariški. Dar daugiau, daugeliui senesnių žmonių keistai atrodo, kad tie Zenith laikrodžiai yra rusiški laikrodžiai, ir kai kurie dar aiškina, kad žiū, turėję laikrodį Zenith, kuris keliasdešimt metų ėjęs be gedimų.

Išties tikra tiesa, kad Zenith laikrodžiai eidavo be gedimų dešimtis metų, bet netiesa, kad tai rusiški laikrodžiai, nes išgties jie buvo visiškai šveicariški. Ir dabar Zenith yra viena iš prabangesnių, labai nepigių šveicariškų markių, tačiau dėl senos menamai "rusiškos" reputacijos vis dar neatgaunantys prekės ženklo vertės Lietuvoje, nes daugelis žmonių nesupranta ir nevertina.

O taip pat dar buvo tokia Zenith Corporation, kuri nieko bendro su šita Zenith neturi, nes buvo daug didesnė ir galingesnė JAV kompanija, daugelį dešimtmečių buvusi viena iš didžiųjų amerikiečių elektronikos gamintojų. Vienok gi Zenith Corporation neišliko, subyrėjo ir likučiai tapo LG nuosavybe. Tuo tarpu gi Zenith laikrodžiai, kurie niekuo nesusiję, puikiai gyvuoja iki šiolei.

Ar Zenith kada nors buvo rusiški laikrodžiai?

Reikalas gi buvo toksai, kad per II pasaulinį karą laikrodžių jau daug kam reikėjo, ir viena iš šalių, kuri įvertino, kad laikrodis yra kritiškai svarbus ne tik karininkams, bet netgi ir puskarininkiams bei netgi eiliniams kareiviams, buvo Vokietija, tiksliau tais laikais taip besivadinęs III Reichas. Tai štai jie savo kariuomenei užsakė milijonus laikrodžių, nes su laikrodžiais būdavo pagal laikus planuojamos karinės operacijos - kur kas turi pulti, kur kas turi pajudėti, kur kas turi kokiu metu atsidurti ir taip toliau.

Kadangi Vokietijoje nebuvo tiek gamyklų, kad galima būtų užsakyti viską vietoje, tai didžioji dalis užsakymų atiteko Šveicarijos firmoms, o ir toms užsakymai buvo tokie dideli, kad jokia firma viena visko įvykdyti nesugebėjo. Taigi, Vokietija tiesiog nustatė reikalavimus laikrodžiams - kad ciferblatas turi būti tamsus (išskyrus laikrodžius, užsakinėtus jūreiviams), skaičiai užrašyti arabiškais skaičiais, sekundinė rodyklė atskirame mažame ciferblate vietoje 6 valandos ir panašiai. Negana to, laikrodžiai turėjo būti atsparūs smūgiams, su dvigubu (vidiniu) korpusu. Trumpai tariant, laikrodžių standartas.

Gal tik įdomumo dėlei reikia pasakyti, kad praktiškai toksai pats standartas buvo ir pas britų kariuomenę, tad pagal išvaizdą praktiškai neįmanoma kartais nustatyti, kuris laikrodis buvo gamintas Vokietijos kariuomenei, o kuris - Didžiosios Britanijos pajėgoms, nes neretai tuos pat laikrodžius gamino ta pati firma ir tiekė priešingoms kariaujančioms pusėms.

Taip jau gavosi, kad nors laikrodžius Vokietijos kariuomenei gamino ne tik Zenith, bet ir kitos didelės firmos, pvz., Longines, Cronos, Helios, Onda, ERA ir daugelis kitų.

Bet Zenith tapo vienu iš didžiausių, o gal ir pačiu didžiausiu gamintoju, iš tų, kas gamino laikrodžius Vokietijai. O laikrodžių gaminti teko labai daug. Ir kai Vokietija žlugo, sovietai kažkuriuose III Reicho sandėliuose aptiko šimtus tūkstančių naujų naujutėlių Zenith laikrodžių. Tai tą su tais laikrodžiais ir padarė - sukrovė, išvežė į SSRS ir tenai ėmė pardavinėti parduotuvėse, aiškindami, kad laikrodžiai yra rusiški, tiesiog eksportui skirti, todėl užrašai ne kvadratinėmis raidėmis užrašyti, o lotyniškomis raidėmis.

Žmonės, kurie nebrangiai nusipirkdavo tokį tikrą šveicarišką laikrodį, paskui labai džiaugdavosi, nes laikrodis eidavo dešimtis metų negesdamas, o ir buvo atsparesnis smūgiams bei kratymui, ir daug tikslesnis. Bet paskui tie laikrodžiai išsibaigė, susidrožė ir jų beveik neliko. Tačiau liko visiškai klaidingas įsivaizdavimas, kad Zenith - tai atseit rusiški laikrodžiai, panašiai, kaip Poljot ar Komandirskije.