Verbigeracija

Verbigeracija arba dar taip vadinama perservatorinė logorėja - čia kai pacientas vis kartoja ir kartoja kažkokius žodžius, skiemenis ir frazes. Dažniausiai kartojimas būna visai beprasmis, jokio rišlaus teksto ligonis nepasako. Paprastai šitai būna katatonijos simptomas ar šiaip prie kokios nors schizofazijos pasitaiko.

Neretai verbigeracijos metu paciento kalba skamba taip, lyg būtų kažkiek prasminga, pvz., užsieniečiui kokiam nors gali pasirodyti, kad pacientas tiesiog šneka kažkokį tai monologą ar kalba politinę kalbą kokią nors.

Kitais atvejais verbigeracija ne tik savo turiniu, bet ir forma tampa beprasme ir atvirai ligota - pacientas pila tiesiog monotonišką žodžių ir skiemenų srautą, patys žodžiai gali priminti tikrus žodžius, bet visai nėra tikri, o yra kažkokie tai neologizmai.

Kartais, aprimus paciento susijaudinimui verbigeracinė kalba gali pasidaryti panašesne į rišlią, o paciento susijaudinimui padidėjus, jo kalba gali prarasti rišlumą ir įgauti verbigeracijos požymius.

Kraštutiniu atveju, kai visai jau prasmė dingsta, prasideda kalbinė iteracija, kur išvis monotoniškai tą patį pacientas kartoja.