Tikras maistas

Taipgi, jei norit paragaut kažko, žinoma, ir į parduotuvę galima nueiti, nes didieji prekybos centrai siūlo jums plačią pasiūlą

Tikras maistas visoje šiuolaikinės chemijos plotmėje tampa nuostabiu reiškiniu: niekur jo nėra, jis deficitas, lyg sovietmečiu, o betgi visi apie jį kalba.

Štai ir suprask gi keistą dalyką: kodėl kalbama apie tai, ko nėra, o nekalbama apie tai, kas yra? Matomai jau akivaizdžiai žmonės gyvena fantazijų pasaulyje.

Irgi, kai pasigirsta skundai, kad vietoje mėsos dešroje tik soja ir gliutamatai, tai čia jau dažną stebina: o gi čia kaip gi dabar, o koks dešrų vertelga sako: "juk skonis tai nesiskiria, vartotojas patenkintas pigia dešra", tai jau čia ir Pipedija tegali pasakyt: jei jums atliekinės dešros skonis nesiskiria nuo tikros kaimiškos, tai matyt tik atliekas valgyti esat vertas!

Tai ir daržovę nusipirkę parduotuvėj, galite surengt eksperimentą, nustatysiantį, ar ji tikra: paragaukite užsimerkęs kokio nors aguročio ir agurko ar dviejų skirtingų rūšių pomidorų, o paskui pasakykit, ar labai skirias. Tai dažnas būna, kad iš skonio parduotuvinės paprikos nuo parduotuvinio agurko neatskiria. O viskas kodėl? Ogi todėl, kad parduotuvėje daržovės iš kažkokių hidroponikų, fabrikuose užaugintos, tai ir gaunasi celiuliozė su vandeniu ir dažikliais.

O dar gi ir Sveikasvaikas.lt savo laiku juk kai paskelbė visokio maisto sudėtį, tai kaip kurie vertelgos baisiai pasipiktino ir teismais grąsino aniems. Taip ir Pipedija čia sako: jau kai visokie vertelgos pirkėjams teismais grąsina, tai jau reiškia, kad verčia valgyt šūdą, taip kad geriau nuvažiuokit į kaimą ir ten iš kokios bobutės nusipirkit maisto, tai bent gausit kažką valgomo ir su skoniu.