Išeitinė pašalpa: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Išeitinė pašalpa''' - visiškas profsąjungų išmislas. Jei žmogus darbe biški pavogė, ar apgavo durną vadovą, tai atleidžiant jam dar pinigų duodame, jei nėr pinigų - tai daiktais pvz.: šaldytuvą. Vargšas darbdavys gali net pas psichogą kreiptis, visai jau įstatymai suįžūlėjo, nes jei darbuotojas pusiau gyvas liko nuo to darbo, dar jam pridedama už visokias nuoskaudas. Realiai galima pasiskaičiuoti pačiam - [https://www.infolex.lt/teise/Default.aspx?Id=32&sid=8# paprastas skaičiuotuvas]

Realiai čia prasidėjo dėl kažkokios emansipacijos, žodis tai protingas, nes pusiau nėščią įdarbiname, kol ji ten pusiau gimdo, darbdavys nepadėdamas bluosto aria už penkis, paskui ta laukiančioji atleidžiama (prieš tai gavusi už darbą dvigubą direktoriaus atlygynimą), tai darbdavys ne tik turi už ją suforminti visus dokumentus valstybiniai išmokai gauti, bet dar yra net neapdraustas nuo to, kad tipo gimdyvė pasidalins su juo pinigais. Visiškas stresas.

Dar jei ten pusiau girtas statybininkas nukrito nuo pastolių, tai iš viso galima subankrutuoti, nusivylęs darbdavys persikelia gyventi į šiukšlyną, o tas nevykėlis perka paauksuotą invalido vežimėlį. Įstatymai negi tokie, nebent esi labai protingas (t.y. buvęs politikas ir etc.) mafiozas ar degalinės vadovas. Tada situacija keičiasi kardinaliai, teisybė nugali ir laimingas darbdavys žiūri į sukūdusią Pareigytę tielike gerdamas alų, o tie tipo įstatimiškais tipo apsaugoti darboutojai dirba, dirba, dirba ... dirba. Tik taip teisybė įsigali.