1 637
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Grafinė aplinka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Esminiai grafinės aplinkos požymiai - galimybė dirbti su pilnaverčiais keičiamo dydžio [[fontai|fontais]], [[langai|langais]] ir visokiais paveiksliukais, naudojant kokį nors manipuliatorių, paprastai [[pelė|pelę]] ar kokį nors pieštuką ar netgi pirštą, t.y., [[liečiamas ekranas|liečiamą ekraną]], o darbas organizuojamas pagrindinai pagal [[WYSIWYG]] principus. Daugeliu atvejų grafinė aplinka duoda ir geresnę ar prastesnę programą darbui su failais bei įvairius operacinės sistemos konfigūravimo įrankius. | Esminiai grafinės aplinkos požymiai - galimybė dirbti su pilnaverčiais keičiamo dydžio [[fontai|fontais]], [[langai|langais]] ir visokiais paveiksliukais, naudojant kokį nors manipuliatorių, paprastai [[pelė|pelę]] ar kokį nors pieštuką ar netgi pirštą, t.y., [[liečiamas ekranas|liečiamą ekraną]], o darbas organizuojamas pagrindinai pagal [[WYSIWYG]] principus. Daugeliu atvejų grafinė aplinka duoda ir geresnę ar prastesnę programą darbui su failais bei įvairius operacinės sistemos konfigūravimo įrankius. | ||
Pirma tikra grafine aplinka laikoma [[Xerox Alto]] sistema, kurta dar nuo [[1973]], o paskui išleista į rinką [[1981]]. Kiek vėliau atsirado keletas kitų įvairių bandomųjų sistemų, skirtų [[darbo stotys|darbo stotims]], tačiau visos jos buvo klaikiai brangios ir tokios lėtos, kad beveik niekas jų nenaudojo. Pirma bent kiek labiau paplitusi sistema su grafine aplinka buvo [[Apple Lisa]], o pirmu realiai populiariu kompiuteriu su grafine aplinka tapo [[1984]] metais išleistas [[Apple Macintosh]]. Taigi, ten naudota [[MacOS]] tapo faktiškai pirma populiaria [[operacinė sistema|operacine sistema]], turėjusia grafinę aplinką. | Pirma tikra grafine aplinka laikoma [[Xerox Alto]] sistema, kurta dar nuo [[1973]], o paskui išleista į rinką [[1981]] kaip [[Xerox Star]] su [[Xerox Pilot]] operacine sistema. Kiek vėliau atsirado keletas kitų įvairių bandomųjų sistemų, skirtų [[darbo stotys|darbo stotims]], tačiau visos jos buvo klaikiai brangios ir tokios lėtos, kad beveik niekas jų nenaudojo. Pirma bent kiek labiau paplitusi sistema su grafine aplinka buvo [[Apple Lisa]], o pirmu realiai populiariu kompiuteriu su grafine aplinka tapo [[1984]] metais išleistas [[Apple Macintosh]]. Taigi, ten naudota [[MacOS]] tapo faktiškai pirma populiaria [[operacinė sistema|operacine sistema]], turėjusia grafinę aplinką. | ||
Tais pat [[1984]] metais buvo išleista ir [[X-Window]], kur buvo išties ne grafinė aplinka, bet tarpsluoksnis tarp įvairių grafinių aplinkų ir kompiuterių. Įvairios X-Window pagrindu sukurto sistemos naudojamos iki šiol, įvairiose [[UNIX]] ir [[Linux]] tipo sistemose. Šios sistemos ilgainiui išsivystė į grafinių [[darbo stotys|darbo stočių]] aplinkas, iš kurių žinomiausios buvo [[Motif]], išleista [[1989]] ir [[CDE]], išleista [[1993]]. Dar paskui šios sistemos netiesiogiai davė pradžią ir iki šiol visokiuose Linux naudojamoms grafinėms darbo aplinkoms. | Tais pat [[1984]] metais buvo išleista ir [[X-Window]], kur buvo išties ne grafinė aplinka, bet tarpsluoksnis tarp įvairių grafinių aplinkų ir kompiuterių. Įvairios X-Window pagrindu sukurto sistemos naudojamos iki šiol, įvairiose [[UNIX]] ir [[Linux]] tipo sistemose. Šios sistemos ilgainiui išsivystė į grafinių [[darbo stotys|darbo stočių]] aplinkas, iš kurių žinomiausios buvo [[Motif]], išleista [[1989]] ir [[CDE]], išleista [[1993]]. Dar paskui šios sistemos netiesiogiai davė pradžią ir iki šiol visokiuose Linux naudojamoms grafinėms darbo aplinkoms. | ||