976
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
MSX: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''MSX''' - buvo tokie Japonijoje sukonstruoti kompiuteriai, išleisti 1983 metais ir licencijuoti per daugybę firmų. Kompiuterių kūrėja buvo toksai japonų veikėjas Kazuhiko Nishi, ir jo valdoma ASCII Corporation, kuri nusipirko iš Microsoft kompanijos Basic kalbos interpretatorių, paėmė Spectravideo firmos kompiuterį SV-328 ir juos abu sukergė į vieną, o tada paskelbė, kad tai yra industrinis Japonijos standartas. Tuo metu...) |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''MSX''' - buvo tokie [[Japonija|Japonijoje]] sukonstruoti kompiuteriai, išleisti [[1983]] metais ir licencijuoti per daugybę firmų. Kompiuterių | '''MSX''' - buvo tokie [[Japonija|Japonijoje]] sukonstruoti kompiuteriai, išleisti [[1983]] metais ir licencijuoti per daugybę firmų. Kompiuterių kūrėjas buvo toksai japonų veikėjas Kazuhiko Nishi, ir jo valdoma [[ASCII Corporation]], kuri nusipirko iš [[Microsoft]] kompanijos [[Basic]] kalbos interpretatorių, paėmė [[Spectravideo]] firmos kompiuterį SV-328 ir juos abu sukergė į vieną, o tada paskelbė, kad tai yra industrinis Japonijos standartas. | ||
Tuo metu Japonijoje buvo kelios dešimtys asmeninių kompiuterių gamintojų, iš kurių dalis buvo didžiulės korporacijos, kaip kad [[NEC]], [[Panasonic]], [[Hitachi]], [[Mitsubishi]], [[Casio]], [[Canon]] ir panašiai. Ir visų jų [[kompiuterių architektūra]] buvo tarpusavy nesuderinama, o tai reiškė, kad ir [[programos]] iš vieno kompiuterio netikdavo kitam kompiuteriui, ir netgi dokumentų iš vieno kompiuterio į kitą perkelti nesigaudavo. | Tuo metu Japonijoje buvo kelios dešimtys asmeninių kompiuterių gamintojų, iš kurių dalis buvo didžiulės korporacijos, kaip kad [[NEC]], [[Panasonic]], [[Hitachi]], [[Mitsubishi]], [[Casio]], [[Canon]] ir panašiai. Ir visų jų [[kompiuterių architektūra]] buvo tarpusavy nesuderinama, o tai reiškė, kad ir [[programos]] iš vieno kompiuterio netikdavo kitam kompiuteriui, ir netgi dokumentų iš vieno kompiuterio į kitą perkelti nesigaudavo. | ||
Vat čia ir buvo išlošimo esmė - suvienodinti tuos kompiuterius taip, kad gautųsi kažkas visai standartinio, ką galėtų visi ir gaminti. Kazuhiko Nishi pasirinko populiariausią [[mikroprocesorius|mikroprocesorių]], kuris dar ir kainavo nebrangiai, bet buvo stebėtinai gretas - tai [[Z-80]], tada patį populiariausią to meto [[Basic]] kalbos interpretatorių (o tuo metu Basic kalba buvo tiek populiari, kaip dabar būtų [[Python]], [[JavaScript]] ir [[Java]] kartu sudėjus). Taip gavosi [[MSX Basic]] - vienas iš populiariausių kada nors egzistavusių Basic kalbos variantų. O kad neprasidėtų [[komitetų efektas]], tai pavyzdžiu buvo paimtas jau gatavas kompiuteris - amerikiečių firmos [[Spectravideo]] nebrangus modelis. Pakeitimų daugiausiai buvo tiek, kad atsirastų palaikymas japoniškiems [[hieroglifai|hieroglifams]]. | Vat čia ir buvo išlošimo esmė - suvienodinti tuos kompiuterius taip, kad gautųsi kažkas visai standartinio, ką galėtų visi ir gaminti. Kazuhiko Nishi pasirinko populiariausią [[mikroprocesorius|mikroprocesorių]], kuris dar ir kainavo nebrangiai, bet buvo stebėtinai gretas - tai [[Z-80]], tada patį populiariausią to meto [[Basic]] kalbos interpretatorių (o tuo metu Basic kalba buvo tiek populiari, kaip dabar būtų [[Python]], [[JavaScript]] ir [[Java]] kartu sudėjus). Taip gavosi [[MSX Basic]] - vienas iš populiariausių kada nors egzistavusių Basic kalbos variantų. O kad neprasidėtų [[komitetų efektas]], tai pavyzdžiu buvo paimtas jau gatavas kompiuteris - amerikiečių firmos [[Spectravideo]] nebrangus modelis. Pakeitimų daugiausiai buvo tiek, kad atsirastų palaikymas japoniškiems [[hieroglifai|hieroglifams]]. | ||
== MSX kompiuterių paplitimas == | == MSX kompiuterių paplitimas == | ||