Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Aptarimas:Kava: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Aptarimas:Kava (žiūrėti kodą)

21:56, 5 balandžio 2024 versija

14 687 baitai pašalinti ,  5 balandžio
Šalinamas visas turinys iš puslapio
S
(Šalinamas visas turinys iš puslapio)
Žyma: Panaikinta
 
1 eilutė: 1 eilutė:
{{Reklama}}
(Reklama) (Veiksmas nr. 1) Atsikėliau ryte. Nėra ką veikti. Atsigėriau kavos. Pasirodo tikrai nėra ką veikti. Atsigėriau kavos.


(Veiksmas nr. 2) Nuėjau miegoti. Atsikėliau naktį. Baisu. Atsigėriau kavos. Nėra ką veikti. Baisu. Atsigėriau kavos.
(Veiksmas nr. 3) Neėjau miegoti nes atsigėriau kavos. Nežinau aš miegu ar ne. Atsigėriau kavos. Baisu. Čia rytas ar vakaras. Baisu. Atsigėriau kavos. Reikia dar kavos. Nėra kavos!!!.
: Nėra tikros kavos, vien chemija kažkokia... Senbais laikais tikra kava buvo kitokia... ---00:11, 25 kovo 2024 (CET)
(Nukrypimai nuo Reklamos)
Nuėjau nusipirti kavos. Nusipirkau alaus. Atsigėriau alaus. Visai nieko nebijau. Nebenoriu kavos.
Atsigėriau alaus. Pamačiau tikslą savo gyvenime. Nusipirkau alaus. Nebenoriu kavos. Atsigėriau alaus. Nuėjau miegoti.
Atsikėliau naktį. Atsigėriau alaus. Visai nebaisu. Turiu ką veikti. Atsigėriau alaus.
Alus mano draugas. Nenoriu kavos. Nuėjau miegoti. Prieš tai atsigėriau alaus.
Atsikėliau... nežinau čia rytas ar vakaras. Norėjau atsigerti alaus, bet noriu kavos. Kažkoks rimtas pasikeitimas gyvenime. Nebenoriu alaus. Baisu. Noriu kavos...
(Visai ne Reklama)
Nuėjau nusipirkti kavos.  Ėjau tuščia gatve.  Šešios ryto.  Kažkaip keistai jaučiuosi.  Nenoriu nei kavos nei alaus.
Septynios ryto.  Aš visdar einu... kažkur.  Kažkas skambina.  Nz tai kažkur skambina... varpai.. o jo jie skambina man?
Atsiliepiau.  "Alio.. alio.. čia tu?".  Pajutau, kad girdžiu moterišką balsą!  "Alio, čia aš".  Ooo.. "Tai čia aš".
Kelios sekundės. Vėl girdžiu tą balsą.  "Nori užeiti... gal atsigerkime kavos?.. ".
Aš einu...      Nežinau kiek dar galėsiu eiti..?..
(Grįžtame prie Reklamos)
(Veiksmas nr. 1..1) Atsikėliau ryte. Nėra ką veikti. Liepė atsigerti kavos. Aš ne koks durnas - sakau "Man kapučino". Įpylė kapuchino. Visai ne tai, aš juk žinau tą "kapučiną".
Kažkaip nejaukiai jaučiuosi - ant stalo guli 20 eurų ir jie ne mano. Sakau - gal dar kapuchino? Kažkur tai supratau, kad vienas namuose. Auu... yra kas? Pasiimu tuos 20, ir galvoju... ai eisiu geriau nusipirkti alaus.
(Veiksmas nr. 1..2) Grįžau namo. O ten - sėdi Ji. Prašom užeiti - sako Ji. Bet aš juk žinau, kad aš savo namuose - tai nejaukiai sakau "Prašom".
Visai pasimečiau, tik dėl mandagumo sakau - gal kapuchino? Ji nereaguoja, tik akis varto. A... jo koks ten "kapučino", aš juk alaus parsinešiau.
Pabarškinau skardinėmis sietkoje, - gal "Carlsibiergg"? Jokios reakcijos. Kažką ne tą darau. Turiu dar sūrio - sakau. Nieko. Gal austrių? (Pats nežnau ką kalbu).
Mandiego "ESPRESSO MARTINI" - grakščiai pasikėlusi Ji įteikia man puodelį kavos. Jaučiu, kad mano reitingai kyla, dar ir kaip.
Joo. gal ir ekspesss.. visai pasidarė baisu. Dar biškiii... Aaaaa
(Veiksmas nr. 2..1) Atsikėliau naktį. Kažkaip tamsu. Ant stalo guli 30 eur. Jos nėra. Net nežinau čia buvo sapnas ar ne. Bet 30.. jo ne sapnas. Atsisėdau - galvoju. Skaičiuoju - jei negerčiau alaus.. o kava nemokamai, ar mokamai? Bet va jau 20 ir 30 kiek tai viso...?
Manau reikia tęsti. Su ta reklama neprapulsiu.
(Veiksmas nr. 8) Oi įkliuvau... tai įkliuvau. Liepė atsigeri kavos. Man jau tas pats. Atsigėriau kavos. Vis prisimenu Ją.
Jau geriau būčiau atsigėręs alaus.
Kažkos smūgis į galvą. Oi tai mano galva. Mirguliuojantys tamsūs šėšėliai kažką sako. Staiga atsirado garsas - tuuu mums skooolingass deššimt štukių!!!
Nežinau, gal atsikėliau, gal ne. Čia sapnas?... Keistas sapnas, aš guliu vonioje. Kojos surištos, rankos.. na nz. Į veidą plieskia šalta dušo srovė. Atsidaro vonios užuolaidos - ten Ji.
Jis pasiruošęs - kažkokiu ištęstu bosu sako Ji. Staiga priartėja velnias ir sako - deššimt štuuukiųųų, supratai, iki ryto!!!
(Reklama baigėsi)
Atsigavau. Manau turiu ką veikti. Pinigų... pažiūrėjau - na liko kažkiek. Jo pasirodo "kapučinas" kainuoja - 50, oo tas.. mandigo - 100. Nesuprantu iš kur tokios kainos?
Eisiu priduosiu alaus skardines.
Gavau už skardines 7 eur, gerai kad anksčiau nepridaviau. Kažkaip net baisu, gal neiti namo?
Aš einu. Kelias - priklauso tik man. Aš kelias. Nemanau, kad kažko noriu. Nieko nenoriu - net kelio. Na gal noriu tik austrių (net nežinau ką tai reiškia). Baisu. Gal noriu .. kavos. Na nu šiek tiek. Dieve - kurs esi kelyje, parodyk man.. na ką nors parodyk!!
Staiga nušvinta dangus, ar tai akys dvi prieš mane. Tos akys šviečia tiesiai į mane. Atsiklaupiau ant kelių ir panarinau galvą. Dieve - kurs esi kelyje...
Priena tamsus siluetas - velnias!! Sakau - še tau čekis už skardines. Krentu ant žemės. Mano galva leidžia seiles.
- Ei tu.. piligrime! Nekreip dėmesio, mes čia.. na nu pasilinksminome. Nekreip dėmesio. Kelkis tu.. gal nori kavos?
Čia aš neištvėriau!! ... ir apsivėmiau.
(Veiksmas Palata nr. 6) Gyvenu gerai. Kiekvieną rytą einu į darbą. Myliu Šeimą ir aplinkinius žmones. Gal dar kates ir.. šunis, kuriuos irgi myliu. Nebegeriu kavos. Kažkodėl?. Visi mane myli.. tik tie chalatai - balti...
(Dienoraštis nr. 1) Supratau, kad reikia rašyti dienoraštį, nors kartais rašau ir naktį.
Pirmas įrašas buvo neaiškus, tai ir sunaikinau vietoje - tualete. Antras buvo aiškesnis, nors ant to pačio papieriaus.
Kito popieriaus neduoda - nes tipo turiu eiti į darbą, kad užsidirbčiau bent šikimui.
Aš Petras - nuskambėjo, kaip iš dangaus. Atsisukau, kažkoks individas, panašus į mano Šeimą. Kadangi jau buvo vakaras, kažkaip pradėjau nemylėti jo.
Nori Kavos? pabarškino į medį skardine panašia į "Carlsibiergg" - Kažką panašaus prisimenu, bet ką?. Tai tu tas iš ŠEimos? - vėl dangus prasivėrė, bet kažkaip tyliau.
Jo - sakau, kad tik sutikčiau. Man posylkė? - net nežinau ką pasakiau.
- Tu kietas, - dangus užsivėrė ir vėl pamačiau tą individą. "Manau, kad nori!" - tiesia man savo skardinę.
Ten turbūt alus - ne kava. Nori mane apgauti. O gal jis velnias? Čia nuskambėjo vakaro trimitai ir aš vėl Palatoje.
(Dienoraštis nr. 2) Tas Petras nuo manęs neatstoja. Davė popieriaus - normalaus (sako, kad čia popieriniai rankšluoščiai). Aš juo netikiu. Dar sakė, kad yra Gražbulis ar Gražublis kažkoks.
Grįžau iš darbo. Nuo tų antrankių ir akmenų skaldymo man jau galvą skauda. Petras perdavė kažkokį popierių - panaudosiu dienoraščiui.
Pasirodo, čia ne šeip popierius - posylkė, ten parašyta "Trečią h prie tvoros" ir dar "am". Visai kažkoks trenktas. Bet jis davė man kavos.. ar alaus. Nežinau. Greitai duos pavalgyti tablečių. Gal padės.
(Dienoraštis nr. 3) Rašau naktį, nors į dienoraštį. Praėjo jau savaitė, o gal dvi dienos nz. Man tas Petras neišeina iš galvos. Vakar ieškojau trečios h tvoros. Nieko nesuprantu, čia visur tvora ir vienoda, dar tas "am".
Aš Petras - nuskambėjo galvoje, bet aš juk ne Petras, o kas aš? Aš Petras - vėl suskambėjo, bet kažkaip iš kitur. Pažiūrėjau pro langą. Ten velnias? Ne kažkaip netoks. Gal gražesnis. Čia aš P.G.. - vėl nuskambėjo. Jo čia jis. Gal parodys man kur ta tvora trečia h.
Iššokau iš trečio aukšto pro langą, gerai, kad tai buvo pirmas aukštas, tai išsimušiau tik du dantis. Pribėgo velnias t.y. P.G. ir permetė mane per tvorą. Išsimušiau dar vieną dantį.
- Tu ten tik nepamiršk, grįžk kur gyvenai, juk žinai - tai Š.Viešbutis. Perduok linkėjimus: rimanteišalaševytuteitomuitomilkinuiievaikačinurbonei ir gintautuikindurkui. Sakyk kad greitai grįšiu, po metų taip dešimties. Nesivėlinsiu.
(Dienoraštis nr.4) Rašau ryte, kaip ir priklauso dienoraščiui. Viskas susimaišė, bet ir prašviesėjo. Nevalgiau pusryčių ir tablečių. Tas P.G. tikras dievas - aš beveik namuose, o ir jo žodžius prisimenu - rimantešalaše... ai aš tą juk moku.
Viskas... aš namuose. Durininkas pamatęs mane su dryžuota uniforma ir kruvinu veidu, tik linksmai nusišypsojo ir sumurmėjo... jau antras.
Pagaliau. Galiu atsigerti kavos.
(Pirmoji diena po Palatos nr.6) Susisiekiau su tais rimantešalaše... na suprantate. Jie mane pažino. Kažkaip pasidarė gyventi geriau. Pasirodo jokios kavos ir pirkti nereikia!!! Pristatai keletą čekiukų tai kažkokių ir imi kiek nori.
Tas P.G tikrai - dievas, visai ne velnias koks. Su tokiomis pažintimis aš toli eisiu.
Prisirinkau skarbonkių koridoriuje ir nutariau priduoti, o tai ir pakeliui tų čekiukų paieškoti.
Prie parduotuvės radau tų čekiukų aibes, aš ne durnas - pasiėmiau ten kur sumos didesnės. Nunešiau tuos čekiukus - tai kaip peiliu per sviestą suėjo, paėmė net nuo priduotų skardinių.
Atsigėriau kavos. Dabar turiu kavos. Pusė kambario prikrauta tos kavos. Kad dar taip alaus. Na bet nieko. Dar ne rytas. Nuėjau miegoti.
(Antroji diena, kaip aš kavos karalius) Atsikėliau ryte. Žinau ką veikti. Atsigėriau kavos.
Eisiu dar pasirinksiu tų čekiukų, bet ne tik prie parduotuvių, bet ir prie benzokolonėlių. Pririnkau tų čekiukų pilną Norfos maišą. Nunešiau - priėmė net nežiūrėję.
Kavos nedavė. Davė kažkokių žvakių. Na gerai bus ir žvakės, nes keliuosi kartais ir naktį. Atsigėriau kavos.
(Trečioji diena) Pabudau nuo triukšmo. Tie velniai neša mano kavą ir žvakes kažkur.
Čia pasirodo Ji. Man taip silpna pasidarė, kad net apsišikau, tur būt. Ai paskui pažiūrėsiu.
Ji atrodė gražesnė nei P.G. Man visai burna išdžiuvo, taip ir klausiau Jos išsižiojęs. Ji čiulbėjo kažką apie kažkokį Skandalą, kurį man užkabins ir pasilinksminimais man geruoju nesibais. Paskui priėjo tie velniai ir aš užmigau.
Atsibudau... nežinau čia rytas ar vakaras. Skauda galvą, o ir šlapia kažkaip. Niekas čia manes nemyli. Grįšiu pas P.G.
(Dienoraštis nr. be numerio) Ryte netikėtai užėjo rimantešalaše... ir paliko man raktus nuo butų, penkis televizorius, kažkokią karaoke užturbintą, aštuonis mobiliakus ir kavos aparatą.
Sako, kad čia ne jų, o tipo iš manęs buvo pasiskolinę. Aš patylėjau, nes nežinau, ką ir sakyti. Čia už tą Norfos maišą su čekiukais.. tur būt? Bet kam man tas kavos aparatas - kavos juk nebėr.
Kažkoks vidinis drebulys pradėjo mane kratyti. Nuėjau į tualetą. Pasiėmiau popieriaus. Jaučiu, kad reikės vėl dienoraštį rašyti. Nebus man čia gerai.. oi nebus.
Taip ir maniau. Užėjo tie patys velniai, tik su antrankiais. Paskui juos kablukais sutauškėjo ir... Ji. Pakišo kažkokį popierių. Sako - pasirašyk, kad aukoju viską kažkokios ukrajenos vaikams, nes ten be to kažkokios Pergalės nebus.
Man tai čia - aukštas pilotažas. Visur pasirašiau, net savo dienoraštyje. Išnešė beveik viską. Paliko tik lovą, nes tipo šlapia.
Sėdžiu ant lovos ir rašau dienoraštį. Gerai, kad dar popieriaus turiu.. Būtų gerai kavos.
(Veismas nr 1, vieta Š.Viešbutis) Praėjo daug laiko. Kažkoks pilietis, gyvenantis gatvėje - man sakė, kad jau gegužis ir laikas jam sumokėti. Nekreipiu aš į jį dėmesio. Neturi jis tokios teisės. Neveltui aš pats tą teisę baigiau. Ne jam suprasti kas ta teisė, be to ir pinigų neturiu.
Pardaviau lovą - tam pačiam piliečiui, gavau taburetę ir puodelį kavos. Man tai lygiavertis sandoris.
Neberašau dienoraščio, nes baigėsi popierius beje ir pats dienoraštis kaip popierius toks.
Bandžiau susisiekti su P.G ir su rimantešalaše..., bet jie kaip į vandenį prapuolė, gal nuskendo?..
Vakar buvo užėjusi Ji. Aš nepasimečiau ir sakau "Prašom". Jokios reakcijos. Gal kažką ne taip padariau. Pasirodo - ne padariau! Reikėjo užpildyti - kažkokia tai Deklaraciją, nes gavau tokių tai labai daug Pajamų.
Nežinau apie ką Ji čia. Paliko kažkokius languotus popierius (geresnius nei popierinis rankšluostis). Jau norėjau rašyti dienoraštį, bet taip stipriai pagalvojau, kad net sudrėko taburetė - o jei ateis tie velniai?
Paėmiau tuos popierius ir nuėjau pas tą pilietį. Sakau - ką čia man daryti su jais, nes gavau labai daug Pajamų. Jis kažkaip labai pasikeitė - akys tapo, kaip kokio tai Senelio Šalčio.
Sako - duok man puse tų pajamų ir aš pats tau ten viską parašysiu. Pasiūliau taburetę. Jis nesutiko. Grįžau namo.
Kažkada metus sprendžiau kryžiažodį. Kaip liko tas atmintyje, taip ir užpildžiau tas Deklacijas - visai įdomiai išėjo. Pavargau. Jau senai negėriau kavos. Nuėjau miegoti.
(Veiksmas nr 2, vieta Š.Viešbučio kiemas) Susidraugavau su tuo piliečiu. Gal nevisai jis geras, bet tai vienintelis mano draugas.
Buvo užėjus - Ji. Man kažkaip sunku prisiminti. Tuo labiau, kad ir fiziškai - sunku.
Padaviau aš Jai tas Deklacijas. Ji tylėdama ilgai į jas žiūrėjo, paskui pakėlė akis į mane - matau, kad ten linksmumo nelabai daug. Jaučiu mirtiną tylą. Ji begalinė. Paskui ji pažiūrėjo į laikrodį ir sako - laikrodis sustojo!! (時鐘停止了)
Paskui aš labai neprisimenu. Atsimenu, prieš pamirštant viską - į mano galvą lekia mano taburetė, trumpiau nei per Visatos sprogimą laike pagalvojau - ji tokia sunki, kad vos pakeldavau.
Sprogimas buvo toks stiprus, kad aš net žiežirbų nemačiau.
Nieko...nulis...zero...nobody - čia aš girdžiu, ar aš jau tennn?
Kažkaip atsipaipaliojau. Išėjau į kiemą. Nebegaliu gyventi šiam bute. Paprastai - negaliu, nes jaučiu kad čia mane ir užkas.
Pilietis - Senelis Šaltis manęs nepažino. Sako "Nori kavos - broli?". Aš palinksėjau.
Geriau tegu kuo ilgiau manes nepažįsta
  END THE
VEIKĖJAI:
Aš - neįvardintas pagrindinis asmuo, galimai seimūnas gyventis S.V - tyje, dėl kurio ir kilo šis kipišas
Moteriškas balsas - na tai banalu, moteriškas balsas
JIE - tai neįvardinti personažai (valdomi žodžiais - "Liepė: tai .. ir tai"), nežinomi asmenys, galimai Gėzai ar reklamos įmonės atstovai, bet tai tas pats. Palaikomi - JI (Jos) ir velnių
JI - pats svarbiausias asmuo po Aš, nežinoma politikos galiūnė, sekso gigantė, galimai lietuvos - kinietė ar kinė (kaip jums geriau)
Velnias (daugiskaita: velniai) - dažnai dalyvaujantys su JI (Ja), greičiausiai prisidirbę buvę policininkai
Petras (ar paprasčiausiai P.G) - labai gražus, nematysime dar 10 metų
Piligrimas - na tai.. paralelinis Aš, greičiausiai dievobaimingas
rimantešalaše... - tai jau beveik tikrai įvardinti asmenys (reikia skaityti)
Pilietis (jis ir Senelis Šaltis) - toks naglas benamis, bet geraširdis
(時鐘停止了) - na čia neįmanoma išversti, greičiausiai kažkos JI (Jos) įsikūnijimas
ŠEima - tariamai demokratiškai išrinkti liaudies atstovai
Woedica
1 452

pakeitimai

Gauta iš „https://www.pipedija.com/index.php/Specialus:MobileDiff/71928“

Naršymo meniu