1 302
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Darbo stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Dec_digital_equipment_alpha_alphastation_workstation-411-1997.jpg|400px|thumb|right|Gana tipiška darbo stotis, gaminta [[Digital]] kompanijoje, beje, čia dar nelabai didelė - nuo 1 iki 4 [[Alpha]] procesorių, taip pat teoriškai nuo 32, bet realiai maždaug nuo 128 megabaitų iki 8 gigabaitų operacinės atminties. Netgi praėjus ketvirčiui amžiaus nuo pagaminimo, šitoksai kompiuteris vis dar atrodo, kaip tinkamas darbui, tačiau šiuo atveju gabaritai šį bei tą apie šitą kompiuterį jau pasako.]] | |||
'''Darbo stotis''' - ta toksai [[asmeninis kompiuteris]], kuris turi galios tiek, kad [[maža nepasirodytų]]. Šiais laikais tai beveik išnykusi kompiuterių rūšis, tačiau kadaise buvo laikas, kai šie kompiuteriai gamintojams nešdavo didžiulius pinigus, tuo tarpu paprasti vartotojai jų būdavo nematę, tačiau pasakodavo visokias legendas. Tipiškiausiu atveju darbo stotis turėdavo kokią nors [[UNIX]] sistemą, grafinę aplinką ir be proto daug [[procesorius|procesoriaus]] galingumo ir [[operacinė atmintis|operacinės atminties]]. | '''Darbo stotis''' - ta toksai [[asmeninis kompiuteris]], kuris turi galios tiek, kad [[maža nepasirodytų]]. Šiais laikais tai beveik išnykusi kompiuterių rūšis, tačiau kadaise buvo laikas, kai šie kompiuteriai gamintojams nešdavo didžiulius pinigus, tuo tarpu paprasti vartotojai jų būdavo nematę, tačiau pasakodavo visokias legendas. Tipiškiausiu atveju darbo stotis turėdavo kokią nors [[UNIX]] sistemą, grafinę aplinką ir be proto daug [[procesorius|procesoriaus]] galingumo ir [[operacinė atmintis|operacinės atminties]]. | ||
| 5 eilutė: | 6 eilutė: | ||
Realiai darbo stotis yra asmeninis kompiuteris, tačiau skirtas darbui su tokiomis programomis, kokių joks asmeninis kompiuteris nepavežtų. Bene pirmos dabartiniu supratimu darbo stotys buvo tokios [[VAX]] sistemos, kurias gamino [[Digital]] kompanija. Toks VAX kompiuteris tilpdavo po stalu, jį naudodavo pavienis asmuo, tačiau kartais būdavo naudojamas ir kaip [[terminalas|terminalų]] stotis, o tada prie jo terminalų prijungti gaudavosi kokią dešimtį ar dar daugiau. Taigi, kompiuterio galingumas buvo dešimteriopai didesnis, nei paprasto, tačiau ir kaina būdavo kaip visai neblogos naujos [[mašina|mašinos]]. | Realiai darbo stotis yra asmeninis kompiuteris, tačiau skirtas darbui su tokiomis programomis, kokių joks asmeninis kompiuteris nepavežtų. Bene pirmos dabartiniu supratimu darbo stotys buvo tokios [[VAX]] sistemos, kurias gamino [[Digital]] kompanija. Toks VAX kompiuteris tilpdavo po stalu, jį naudodavo pavienis asmuo, tačiau kartais būdavo naudojamas ir kaip [[terminalas|terminalų]] stotis, o tada prie jo terminalų prijungti gaudavosi kokią dešimtį ar dar daugiau. Taigi, kompiuterio galingumas buvo dešimteriopai didesnis, nei paprasto, tačiau ir kaina būdavo kaip visai neblogos naujos [[mašina|mašinos]]. | ||
Vėliau ėmė rastis ir specializuotos firmos, kurios ėmė gaminti tokias darbo stotis. Tarp tokių bene labiausiai visiems užsifiksavo šios kompanijos: | Vėliau ėmė rastis ir specializuotos firmos, kurios ėmė gaminti tokias darbo stotis. Vieni iš pirmų darbo stočių lygio kompiuterių turėdavo [[Motorola 68000]] procesorius, nes šie buvo daug greitesni, nei to paties periodo [[x86]] procesoriai. Tačiau greitai darbo stočių gamintojams tokių [[procesoriai|procesorių]] jau ėmė nebepakakti, tad taip atsirado visa krūva kitų architektūrų, jau ištisai [[RISC]] tipo. Faktiškai, jei norėjai būti geru darbo stočių gamintoju, tai turėjai pasirūpinti ir specialiais, galingesniais procesoriais. | ||
Tarp tokių darbo stočių ir procesorių gamintojų bene labiausiai visiems užsifiksavo šios kompanijos: | |||
* [[Silicon Graphics]] - gamino visokius žvėriškus kompiuterius su [[IRIX]] sistema ir [[MIPS]] procesoriais | * [[Silicon Graphics]] - gamino visokius žvėriškus kompiuterius su [[IRIX]] sistema ir [[MIPS]] procesoriais | ||
* [[Digital Equipment Corporation]] - gamino galingus kompiuterius su [[Alpha]] procesoriais ir [[Ultrix]] sistema, o vėliau - ir su [[Windows NT]] | * [[Digital Equipment Corporation]] - gamino galingus kompiuterius su [[Alpha]] procesoriais ir [[Ultrix]] sistema, paskui su [[Tru64]] ir [[OpenVMS]], o vėliau - dar ir su [[Windows NT]] | ||
* [[IBM]] - gamino kompiuterius su [[PowerPC]] procesoriais ir [[AIX]] sistema | * [[IBM]] - gamino kompiuterius su [[PowerPC]] procesoriais ir [[AIX]] sistema | ||
* [[Hewlett Packard]] - gamino kompiuterius su kažkokiais [[PA-RISC]] procesoriais ir [[HP-UX]] sistema | * [[Hewlett Packard]] - gamino kompiuterius su kažkokiais [[PA-RISC]] procesoriais ir [[HP-UX]] sistema | ||
* [[Sun Microsystems]] - gamino kompiuterius su [[Sparc]] procesoriais ir [[Solaris]] sistema | * [[Sun Microsystems]] - gamino kompiuterius su [[Sparc]] procesoriais ir [[Solaris]] sistema | ||
Vėlyvais laikais, jau apie [[1990]], buvo visokių bandymų padaryti darbo stotis ir su [[x86]] architektūra. Specialiai tam tikslui [[Intel]] buvo išleidę ir [[Pentium Pro]] procesorių, kuris buvo labai brangus, bet gerokai greitesnis, nei įprasti [[Pentium]], ir dirbo su 64 bitų magistrale. Taip atsirado [[Compaq]] Deskpro kompiuteriai, kurie turėjo kokius 8 kartus daugiau [[RAM]], nei įprasti [[PC]], taip pat turėjo [[SCSI]] diskus ir buvo praktiškai kokius 3-4 kartus greitesni, nei geras to meto [[PC]]. Tačiau tokie kompiuteriai rimtoms darbo stotims visgi neprilygo, buvo kažkur tarpe. | Paprastai darbo stotis būdavo neblogos tūmbos dydžio, tačiau vėliau ėmė rastis ir kiek mažesni darbo stočių lygio kompiuteriai, gabaritais visai primenantys paprastus [[PC]]. Tačiau ir tokios mažos darbo stotys paprastai būdavo nenormaliai galingos, turinčios kartais [[10]], o kartais ir visą [[100]] kartų daugiau [[RAM]]. Skirtingai nuo PC, darbo stotys dažniausiai turėdavo [[RISC]] tipo procesorius, nes šie prie to paties taktinio dažnio dirbdavo kelis kartus greičiau. | ||
Vėlyvais laikais, jau apie [[1990]], buvo visokių bandymų padaryti darbo stotis ir su [[x86]] architektūra. Specialiai tam tikslui [[Intel]] buvo išleidę ir [[Pentium Pro]] procesorių, kuris buvo labai brangus, bet gerokai greitesnis, nei įprasti [[Pentium]], ir dirbo su 64 bitų magistrale. Taip atsirado [[Compaq]] Deskpro kompiuteriai, kurie turėjo kokius 8 kartus daugiau [[RAM]], nei įprasti [[PC]], taip pat turėjo [[SCSI]] diskus ir buvo praktiškai kokius 3-4 kartus greitesni, nei geras to meto [[PC]]. Tačiau tokie kompiuteriai rimtoms darbo stotims visgi neprilygo, buvo kažkur tarpe tarp darbo stočių ir paprastų asmeninių kompiuterių. | |||
Dar vėliau atsirado įvairūs [[klasteriai|klasterizavimo]] ir [[virtuali mašina|virtualizavimo]] softai, kurie leido pigius PC tipo kompiuterius jungti į krūvą (dažniausiai kaip krūvą serverių rekuose), o taip pat ir geri [[video akseleratoriai]], kurie išsprendė vieną iš didesnių problemų - lėtą grafikos paišymą. Taigi, apie [[2000]] metus darbo stotys pradėjo darytis nelabai prasmę turinčia sąvoka, o dar per dešimtmetį išvis buvo užmirštos, kaip atskira kompiuterių klasė. | Dar vėliau atsirado įvairūs [[klasteriai|klasterizavimo]] ir [[virtuali mašina|virtualizavimo]] softai, kurie leido pigius PC tipo kompiuterius jungti į krūvą (dažniausiai kaip krūvą serverių rekuose), o taip pat ir geri [[video akseleratoriai]], kurie išsprendė vieną iš didesnių iki tol buvusių problemų - lėtą grafikos paišymą. Taigi, apie [[2000]] metus darbo stotys pradėjo darytis nelabai prasmę turinčia sąvoka, o dar per dešimtmetį išvis buvo užmirštos, kaip atskira kompiuterių klasė. | ||
Dabar visokias darbo stotis prisimena tiktai [[seni perdylos]], kurie kartais svaigsta apie tai, kokie geri buvo kažkokie tenai [[SGI]] kompiuteriai ir panašiai. | Dabar visokias darbo stotis prisimena tiktai [[seni perdylos]], kurie kartais svaigsta apie tai, kokie geri buvo kažkokie tenai [[SGI]] kompiuteriai ir panašiai. | ||