1 392
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Laptopas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: 500px|thumb|right|Štai nuo to laiko, kai [[1982 metais buvo pagamintas pirmas laptopas, tai laptopai ne tiek jau daug ir pasikeitė, nors aišku, kad dabar atrodo daug modernesni ir plonesni. Bet visvien tas atverčiamas ekranas kaip buvo, taip ir liko.]] '''Laptopas''' arba '''Nešiojamasis kompiuteris''' - toksai kompiuteris, kuris gali būti nešiojamas ir naudojamas, kur papuola. Laptopai turi šiais laikais visiškai...) |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo) | |||
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
'''Laptopas''' arba '''Nešiojamasis kompiuteris''' - toksai [[kompiuteris]], kuris gali būti nešiojamas ir naudojamas, kur papuola. Laptopai turi šiais laikais visiškai nusistovėjusį dizainą: [[knyga|knygos]] tipo atsilenkiantį taip, kad vienoje pusėje yra ekranas, o kitoje - klaviatūra su lietimplokšte (touch pad). Kai laptopas susklęstas, jis yra saugus ir patogus nešioti, o kai išsklęstas - turi patogią, visai didelę klaviatūrą, kuria patogiai galima spausdinti, o ir ekranas tinkamai pasuktas, tad vaizdas gerai matosi. | '''Laptopas''' arba '''Nešiojamasis kompiuteris''' - toksai [[kompiuteris]], kuris gali būti nešiojamas ir naudojamas, kur papuola. Laptopai turi šiais laikais visiškai nusistovėjusį dizainą: [[knyga|knygos]] tipo atsilenkiantį taip, kad vienoje pusėje yra ekranas, o kitoje - klaviatūra su lietimplokšte (touch pad). Kai laptopas susklęstas, jis yra saugus ir patogus nešioti, o kai išsklęstas - turi patogią, visai didelę klaviatūrą, kuria patogiai galima spausdinti, o ir ekranas tinkamai pasuktas, tad vaizdas gerai matosi. | ||
Gal nelabai seniai dar laptopą turėti buvo prabanga - apie [[2000]] metus tai rodė turto ir išpendėjimo požymius. Kiek vėliau laptopai darėsi vis labiau visiems prieinami, tad dabar paprastus stacionarius kompiuterius naudoja tik [[geimeriai]], valstybės tarnautojai ir visokios firmos, kai stato kompus [[ofisinis planktonas|ofisiniam planktonui]]. O po [[COVID-19]] epidemijos, kai tuntai žmonių pradėjo dirbti iš namų, tai ir planktonui bei tarnautojams pradėjo pirkti laptopus. | |||
Taigi, dabar laptopai yra kad ir truputį brangesni, tačiau labiausiai paplitę kompiuteriai iš visų. | |||
== Laptopų gamintojai ir geros firmos == | |||
Visi puikiai žino, kad kokį kompą nusipirksi, tai taip ir gyvensi, tai jei per daug pritaupysi - tai paskui turėsi bėdų. Todėl geriau sau laptopą pasirinkti gerą, kad ir brangesnį, bet tokį, kuris ilgiau nesuluš ir nesukels kažkokių problemų. | |||
Paprastai pas mus šitas firmas žmonės laiko geromis: | |||
* [[Apple]] - čia visokie [[hipsteriai]] perka, patikimi, bet visvien Apple ir labai brangūs | |||
* [[Lenovo]] - čia daugiau perka tie, kas pinigų per daug turi, tai patikimesni už daugumą kitų, bet labai brangūs | |||
* Visos kitos - čia jau kaip kam ir kas pasitaikys | |||
== Laptopų ir nešiojamų kompiuterių istorija == | |||
Pirmas pasaulyje pilnavertis laptopas buvo toksai GRiD Compass 1101, sukurtas [[1982]] metais. Jis turėjo [[8086]] procesorių ir funkciškai [[DOS]] bei [[CP/M]] sistemoms artimą GRiD-OS, dar žinomą kaip "Compass Computer Operating System". Šioji nuo DOS skyrėsi labiau tuo kad vietoje Commmand.COM turėjo [[pseudografika|pseudografinę]] aplinką, kur viską galima buvo valdyti vizualesniu būdu, per mygtukus ir meniu. | Pirmas pasaulyje pilnavertis laptopas buvo toksai GRiD Compass 1101, sukurtas [[1982]] metais. Jis turėjo [[8086]] procesorių ir funkciškai [[DOS]] bei [[CP/M]] sistemoms artimą GRiD-OS, dar žinomą kaip "Compass Computer Operating System". Šioji nuo DOS skyrėsi labiau tuo kad vietoje Commmand.COM turėjo [[pseudografika|pseudografinę]] aplinką, kur viską galima buvo valdyti vizualesniu būdu, per mygtukus ir meniu. | ||
Firma, kuri tą GRiD Compass kompiuterį sukūrė, bandė sukurti tobuliausią kompiuterį ever, tad kišo į jį labai | Firma, kuri tą GRiD Compass kompiuterį sukūrė, bandė sukurti tobuliausią kompiuterį ever, tad vietoje įprastų [[diskai|diskų]] kišo į jį labai brangius išorinius magnetinius duomenų įrenginius (bubble memory), visą korpusą darė iš magnio lydinio ir panašiai, ir sugebėjo įkišti tuo metu sunkiai suvokiamą elektroninį elektroliuminescencinį ekraną. Šis buvo sukonstruotas kaip speciali neoninė lempa, turinti 320x240 pikselių matricą. Tokia matrica kainavo baisiai brangiai, tačiau buvo plokščia, maža ir ekonomiška. | ||
Visas kompiuteris svėrė maždaug 4,5 kilogramo - kitaip tariant, 2-3 kartus mažiau, nei kiti ano periodo pernešami kompiuteriai, turėję [[CRT]] ekranus. | Visas kompiuteris svėrė maždaug 4,5 kilogramo - kitaip tariant, 2-3 kartus mažiau, nei kiti ano periodo pernešami kompiuteriai, turėję [[CRT]] ekranus. | ||
| 11 eilutė: | 26 eilutė: | ||
[[1983]] metais tokių kompiuterių kažkiek įsigijo [[NASA]], nes kadangi jie neturėjo mechaninių dalių (visokių diskų), tai buvo daug patikimesni, o ir svėrė kelis kartus mažiau, ir buvo šiaip mažesni, nei konkuruojantys kompiuteriai su [[CRT]] ekranais. | [[1983]] metais tokių kompiuterių kažkiek įsigijo [[NASA]], nes kadangi jie neturėjo mechaninių dalių (visokių diskų), tai buvo daug patikimesni, o ir svėrė kelis kartus mažiau, ir buvo šiaip mažesni, nei konkuruojantys kompiuteriai su [[CRT]] ekranais. | ||
[[Category:IT]] | [[Category:IT]] | ||