Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Vilniaus geležinkelio stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
2 255 pridėti baitai ,  02:41, 25 kovo 2022
5 eilutė: 5 eilutė:


== Vilniaus geležinkelio stoties istorija ==
== Vilniaus geležinkelio stoties istorija ==
Pastatyta [[XIXa.]], šioji laimingai prastovėjo iki pat 1944, kai jau rusams užgrobus [[Vilnius|Vilnių]], ten sprogo sovietų sąstatas, vežęs milžinišką kiekį šaudmenų. Aplink stotį buvę pastatai dingo per vieną naktį. Sprogimo banga išmušė langus netgi [[Gedimino prospektas|Gedimino (tuomet - Stalino) prospekte]]. Šimtai žuvusiųjų, daugybė sužeistųjų - ši katastrofa žalos atnešė gal net daugiau, nei mūšiuose vykę Vilniaus bombardavimai. Buvo visiškai nušluota nuo žemės paviršiaus ne tik pati stotis, bet ir kelių šimtų metrų spinduliu buvę pastatai, išskyrus tuos, kuriuos nuo sprogimo bangos apsaugojo vietovės reljefas. Štai todėl aplink Vilniaus geležinkelio stotį ir nėra už ją senesnių statinių - tiktai vėlesniais laikais statyti.
Pastatyta [[XIXa.]], šioji laimingai prastovėjo iki pat [[1945]], kai jau rusams užgrobus [[Vilnius|Vilnių]], ten sprogo sovietų sąstatas nr.984, vežęs milžinišką kiekį artilerijos šaudmenų ir aviacinių bombų.
 
Reikalas įvyko [[sausio 12]] dienos pavakary, 16:35, kai [[Vilnius|Vilniuje]] didžiulis [[traukinys|traukinio]] sąstatas maždaug 60 km/h greičiu įsirėžė į kitą traukinį, dėl ko krūva vagonų nulėkė nuo bėgių, susigrūdo tiesiai Vilniaus geležinkelio stotyje.
 
Po kelių ar keliolikos minučių dalis iš aviacinių padegamųjų/apšvietimo fosforinių bombų savaime užsidegė, nes buvo užpildytos ore užsidegančiu fosforo mišiniu. Nulėkus vagonams nuo bėgių, sulūžo dėžės, kuriose buvo tos bombos, dalis bombų buvo pažeista - taip ir pakliuvo į aplinką tas mišinys, o paskui jau viskas vyko savaime, nes prasidėjo didžiulis gaisras, padegęs ir kitus vagonus, ir kitas bombas bei šaudmenis.
 
Pradėjo sproginėti aviacinės bombos, o kartu savaime šaudyti [[katiuša|katiušų]] raketos, kurios ėmė kristi dar ir ant aplinkinių pastatų ir sproginėti jau tenai. Kai kurios traukinių dalys sprogimo buvo nusviestos netgi iki [[Algirdo gatvė|Algirdo gatvės]], pvz., tenai buvo surasti atskrieję masyvūs geležinkelio vagono riedmenys.
 
Sprogimai sunaikino didžiulį kiekį aplinkui buvusių statinių - iki šiol aplink geležinkelio stotį yra didžiulės tuščios erdvės, susidariusios būtent per šiuos sprogimus (iki tol pastatai buvo visai netoli žiedo). Žuvo mažiausiai 94 žmonės, sužeista mažiausiai 311. Taip pat sunaikinti [[garvežys]], 47 vagonai, stočiai priklausiusi elektrinė, traukinių remonto depas, daug kitų statinių.
 
 
Sprogimų sukeltos smūginiės bangos išmušė langus netgi [[Gedimino prospektas|Gedimino (tuomet - Stalino) prospekte]], o taip pat netgi ir kai kuriuose [[Šnipiškės|Šnipiškių]] pastatuose. Oficialiais duomenimis buvo 94 žuvę ir 311 sužeistų, tačiau kaip ir įprasta tam laikui, skaičiai greičiausiai buvo sumažinti bent kelis kartus. Bent jau aplinkiniams rajonams žalos ir žūčių šis įvykis pridarė daugiau, nei paties karo metu vykę bombardavimai (jie, beje, irgi buvo gana nemaži).
 
Buvo visiškai nušluota nuo žemės paviršiaus ne tik pati stotis, bet ir kelių šimtų metrų spinduliu buvę pastatai, išskyrus tuos, kuriuos nuo sprogimo bangos apsaugojo vietovės reljefas. Štai todėl aplink Vilniaus geležinkelio stotį ir nėra už ją senesnių statinių - tiktai vėlesniais laikais statyti, pvz., toje pat plynėje atsiradusi Vilniaus autobusų stotis.


Pati geležinkelio stotis buvo labai greitai atstatyta - tiek skubiai, kad sovietų valdžia net nekūrė naujo projekto, atstatinėjo pagal išlikusius [[Caras|Caro]] laikais statytos stoties brėžinius, tik vėliau jau "pagerinant" fasadų išvaizdą į gan tipinį stalininį stilių. Priešais stotį įrengto transporto žiedo vidury buvo pastatytas paminklas [[Josefas Stalinas|Josefui Stalinui]], išstovėjęs bene iki [[1956]].
Pati geležinkelio stotis buvo labai greitai atstatyta - tiek skubiai, kad sovietų valdžia net nekūrė naujo projekto, atstatinėjo pagal išlikusius [[Caras|Caro]] laikais statytos stoties brėžinius, tik vėliau jau "pagerinant" fasadų išvaizdą į gan tipinį stalininį stilių. Priešais stotį įrengto transporto žiedo vidury buvo pastatytas paminklas [[Josefas Stalinas|Josefui Stalinui]], išstovėjęs bene iki [[1956]].


Nežinom kaip buvo stovint Stalinui, tačiau XXa. pabaigoje - XXIa. pradžioje stoties apylinkėse įsikūrė tikras kekšynas, kuo ji labiausiai ir garsėja. Specialiai kekšinėjantiems užsienio turistams šalimais visą parą veikia valiutos keitykla. Įstojus į ES ir daugumai lietuviškų plaštakių išvykus į Vakarus,   kažkas sugalvojo atstatyti rajono patrauklumą ir iš pradžių vieną, o po to kitą stoties galą nutepliojo nauju tinku. Tam darbui neprireikė nei penkerių metų. Nuo to situacijai nepagerėjus griebtasi už šiaudo ir iš oro uosto į stotį nutiestas gelžkelis.
 
== Vėlesni laikai ==
Nežinom kaip buvo stovint Stalinui, tačiau XXa. pabaigoje - XXIa. pradžioje stoties apylinkėse įsikūrė tikras kekšynas, kuo ji labiausiai ir garsėjo. Specialiai kekšinėjantiems užsienio turistams šalimais visą parą veikė kelios valiutos keityklos - viena, atrodo, tebeveikia ir iki šiolei.
 
Įstojus į ES ir daugumai lietuviškų plaštakių išvykus į Vakarus, kažkas sugalvojo atstatyti rajono patrauklumą ir iš pradžių vieną, o po to kitą stoties galą nutepliojo nauju tinku. Tam darbui neprireikė nei penkerių metų. Nuo to situacijai nepagerėjus griebtasi už šiaudo ir iš oro uosto į stotį nutiestas gelžkelis.
 
Visgi, situacijai keičiantis, ilgainiui kekšynas ėmė mažėti, kiek daugėjo visokių visiškai beviltiškos stadijos [[narkomanai|narkomanų]], o galų gale daugmaž pajudėjo ir rajono [[gentrifikacija]]. Taigi, dabar netgi ir kekšių jau ten mažiau, nors visokie alkoholikai bei narkomanai vakarais vis dar šlaistosi negražiais būreliais.
 


[[Category:Architektūra]]
[[Category:Architektūra]]
808

pakeitimai

Naršymo meniu