880
pakeitimų
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
63 eilutė: | 63 eilutė: | ||
* [[Vaikiškas dezintegracinis sutrikimas]], dar vadinamas kaip [[Helerio sindromas]] - kai pas visai dar mažus vaikus ima byrėti asmenybė, t.y., reikštis [[šizofrenija]]. | * [[Vaikiškas dezintegracinis sutrikimas]], dar vadinamas kaip [[Helerio sindromas]] - kai pas visai dar mažus vaikus ima byrėti asmenybė, t.y., reikštis [[šizofrenija]]. | ||
* [[Hiperaktyvumas su silpnaprotyste ir stereotipijomis]] - visai jau atskiras atvejis, kurio pavadinimas kalba už save, nes to autizmo čia išties gal ir nelabai tėra. | * [[Hiperaktyvumas su silpnaprotyste ir stereotipijomis]] - visai jau atskiras atvejis, kurio pavadinimas kalba už save, nes to autizmo čia išties gal ir nelabai tėra. | ||
* [[Aspergerio sindromas]] - asocialumas pramaišiui su stereotipijomis ir siaurais interesais, tačiau be silpnaprotystės požymių, kas ir yra klasikinis autizmas ryškiausiame pavidale. | * [[Aspergerio sindromas]] - asocialumas pramaišiui su stereotipijomis ir siaurais interesais, tačiau be silpnaprotystės ar antisocialaus elgesio požymių, kas ir yra klasikinis autizmas ryškiausiame pavidale. | ||
Reikia čia dar pridurti, kad bendrai tai nelabai gaunasi pasakyti, kur ta riba tarp autizmo ir [[psichopatija|psichopatijos]] ar dar kokių nors sutrikimų. | Reikia čia dar pridurti, kad bendrai tai nelabai gaunasi pasakyti, kur ta riba tarp autizmo ir [[psichopatija|psichopatijos]] ar dar kokių nors sutrikimų. | ||
87 eilutė: | 87 eilutė: | ||
Itin daug painiavos sukėlė tai, kad ir Bleuler, ir Asperger autizmai buvo vaikų ir paauglių sutrikimai, o įprasta psichiatrija nagrinėdavo tik suaugusiųjų sutrikimus. Taigi, suaugusiųjų psichiatrai net nepamatydavo tų atvejų ir negalėdavo palyginti. Vaikų gi psichiatrai, savo ruožtu, nepamatydavo pilnavertės [[schizofrenija|schizofrenijos]] ir vėlgi taip pat negalėdavo jos palyginti. | Itin daug painiavos sukėlė tai, kad ir Bleuler, ir Asperger autizmai buvo vaikų ir paauglių sutrikimai, o įprasta psichiatrija nagrinėdavo tik suaugusiųjų sutrikimus. Taigi, suaugusiųjų psichiatrai net nepamatydavo tų atvejų ir negalėdavo palyginti. Vaikų gi psichiatrai, savo ruožtu, nepamatydavo pilnavertės [[schizofrenija|schizofrenijos]] ir vėlgi taip pat negalėdavo jos palyginti. | ||
Dar daugiau painiavos padarė tai, kad pats Hans Asperger tą sindromą aprašė kaip [[asmenybės sutrikimas|asmenybės sutrikimą]] - jis vadino tai "autistine psichopatija" (tais laikais, apie 1940, visi asmenybės sutrikimai būdavo vadinami pscihopatijomis). Taigi, vėliau daugeliui šitas sutrikimas ėmė painiotis ir su [[schizoidinis asmenybės sutrikimas|schizoidiniu asmenybės sutrikimu]], ir su [[schizotipinis asmenybės sutrikimas|schizotipiniu asmenybės sutrikimu]] - o būtent į šitus ir buvo pervadintas Bleuler autizmas. | |||
Taip, pvz., [[Snežnevskis|Snežnevskio]] ir [[Tiganovas|Tiganovo]] pasekėjai iki šiol bet kokią autizmo ar [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] diagnozę automatiškai perdiagnozuoja kaip schizofreniją, vos tik žmogaus paauglystė baigiasi. Tokia tvarka Lietuvoje buvo išvis standartinė ir privaloma dar iki kokių 2015 metų - vos sulaukus pilnametystės, Aspergerio diagnozė būdavo pakeičiama į šizofreniją, nors jokios šizofrenijos nebūdavo. | Taip, pvz., [[Snežnevskis|Snežnevskio]] ir [[Tiganovas|Tiganovo]] pasekėjai iki šiol bet kokią autizmo ar [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] diagnozę automatiškai perdiagnozuoja kaip schizofreniją, vos tik žmogaus paauglystė baigiasi. Tokia tvarka Lietuvoje buvo išvis standartinė ir privaloma dar iki kokių 2015 metų - vos sulaukus pilnametystės, Aspergerio diagnozė būdavo pakeičiama į šizofreniją, nors jokios šizofrenijos nebūdavo. |
pakeitimų