Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Autizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
570 pridėta baitų ,  13:41, 24 balandžio 2020
nėra keitimo aprašymo
63 eilutė: 63 eilutė:
* [[Vaikiškas dezintegracinis sutrikimas]], dar vadinamas kaip [[Helerio sindromas]] - kai pas visai dar mažus vaikus ima byrėti asmenybė, t.y., reikštis [[šizofrenija]].
* [[Vaikiškas dezintegracinis sutrikimas]], dar vadinamas kaip [[Helerio sindromas]] - kai pas visai dar mažus vaikus ima byrėti asmenybė, t.y., reikštis [[šizofrenija]].
* [[Hiperaktyvumas su silpnaprotyste ir stereotipijomis]] - visai jau atskiras atvejis, kurio pavadinimas kalba už save, nes to autizmo čia išties gal ir nelabai tėra.
* [[Hiperaktyvumas su silpnaprotyste ir stereotipijomis]] - visai jau atskiras atvejis, kurio pavadinimas kalba už save, nes to autizmo čia išties gal ir nelabai tėra.
* [[Aspergerio sindromas]] - asocialumas pramaišiui su stereotipijomis ir siaurais interesais, tačiau be silpnaprotystės požymių, kas ir yra klasikinis autizmas ryškiausiame pavidale.
* [[Aspergerio sindromas]] - asocialumas pramaišiui su stereotipijomis ir siaurais interesais, tačiau be silpnaprotystės ar antisocialaus elgesio požymių, kas ir yra klasikinis autizmas ryškiausiame pavidale.


Reikia čia dar pridurti, kad bendrai tai nelabai gaunasi pasakyti, kur ta riba tarp autizmo ir [[psichopatija|psichopatijos]] ar dar kokių nors sutrikimų.
Reikia čia dar pridurti, kad bendrai tai nelabai gaunasi pasakyti, kur ta riba tarp autizmo ir [[psichopatija|psichopatijos]] ar dar kokių nors sutrikimų.
87 eilutė: 87 eilutė:


Itin daug painiavos sukėlė tai, kad ir Bleuler, ir Asperger autizmai buvo vaikų ir paauglių sutrikimai, o įprasta psichiatrija nagrinėdavo tik suaugusiųjų sutrikimus. Taigi, suaugusiųjų psichiatrai net nepamatydavo tų atvejų ir negalėdavo palyginti. Vaikų gi psichiatrai, savo ruožtu, nepamatydavo pilnavertės [[schizofrenija|schizofrenijos]] ir vėlgi taip pat negalėdavo jos palyginti.
Itin daug painiavos sukėlė tai, kad ir Bleuler, ir Asperger autizmai buvo vaikų ir paauglių sutrikimai, o įprasta psichiatrija nagrinėdavo tik suaugusiųjų sutrikimus. Taigi, suaugusiųjų psichiatrai net nepamatydavo tų atvejų ir negalėdavo palyginti. Vaikų gi psichiatrai, savo ruožtu, nepamatydavo pilnavertės [[schizofrenija|schizofrenijos]] ir vėlgi taip pat negalėdavo jos palyginti.
Dar daugiau painiavos padarė tai, kad pats Hans Asperger tą sindromą aprašė kaip [[asmenybės sutrikimas|asmenybės sutrikimą]] - jis vadino tai "autistine psichopatija" (tais laikais, apie 1940, visi asmenybės sutrikimai būdavo vadinami pscihopatijomis). Taigi, vėliau daugeliui šitas sutrikimas ėmė painiotis ir su [[schizoidinis asmenybės sutrikimas|schizoidiniu asmenybės sutrikimu]], ir su [[schizotipinis asmenybės sutrikimas|schizotipiniu asmenybės sutrikimu]] - o būtent į šitus ir buvo pervadintas Bleuler autizmas.


Taip, pvz., [[Snežnevskis|Snežnevskio]] ir [[Tiganovas|Tiganovo]] pasekėjai iki šiol bet kokią autizmo ar [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] diagnozę automatiškai perdiagnozuoja kaip schizofreniją, vos tik žmogaus paauglystė baigiasi. Tokia tvarka Lietuvoje buvo išvis standartinė ir privaloma dar iki kokių 2015 metų - vos sulaukus pilnametystės, Aspergerio diagnozė būdavo pakeičiama į šizofreniją, nors jokios šizofrenijos nebūdavo.
Taip, pvz., [[Snežnevskis|Snežnevskio]] ir [[Tiganovas|Tiganovo]] pasekėjai iki šiol bet kokią autizmo ar [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] diagnozę automatiškai perdiagnozuoja kaip schizofreniją, vos tik žmogaus paauglystė baigiasi. Tokia tvarka Lietuvoje buvo išvis standartinė ir privaloma dar iki kokių 2015 metų - vos sulaukus pilnametystės, Aspergerio diagnozė būdavo pakeičiama į šizofreniją, nors jokios šizofrenijos nebūdavo.
880

pakeitimų

Naršymo meniu