Radijo trikdžiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

* Šiluminio triukšmo generatorius būdavo dažniausias - atsiradęs vėlyvesniais laikais ir naudotas iki pat galo, nes nuslopindavo viską patikimai, dirbo irgi patikimai, o girdėti ką nors būdavo neįmanoma. Generuojamas triukšmas būdavo su kažkokia radijo lempa, duodančia signalą, artimą [[ruda|rudąjam]] triukšmui (išties ne nuo rudos, o nuo tokio Brown, taip kad būtų Brauno - šiluminio dalelių judėjimo). Triukšmas būdavo žemadažnis, gana nemalonus ir absoliučiai užmušantis visą signalą, o pats generuojantis prietaisas veikė patikimai ir nekėlė problemų.

* Dvidažnis triukšmo generatorius "ГМД" (generator mešajuščevo deistvija), kuris buvo plačiai naudotas nuo pat [[1948]] iki [[1976]], o kažkiek ir dar vėliau, tačiau vėliau po truputį dingo, nes per jį būdavo įmanoma girdėti laidas ir suprasti kažkiek. Signalas čia buvo nykus, nes tiesiog buvo keturi generatoriai - vienas 135Hz moduliuotas 3Hz dažniu iš antro, o trečias - 320Hz, moduliuotas 5Hz dažniu iš ketvirto. Viską sumaišius, gaudavosi monotoniškas virpantis zyzimas.

* Balso poūdžio signalas - tiesiog kadaise apie [[1976]] pradėtas groti specialus įrašas, kur buvo sukarpyti maži gabaliukai kažkokių rusiškų radijo diktorių balsų - vienas moteriškas, o kitas rusiškas. Tai gabaliukai buvo skirtingo ilgio, nuo kokio dešimtadalio sekundės, iki kokių 5 sekundžių, kur visą sakinį spėdavo pasakyti, o visi dar ir užkloti vienas ant kito, tai gaudavosi klaikiai nerišlus balbatavimas, kur atrodo kad būrelis žmonių kalba belenkokius atsitiktinius žodžius ir dar taip, kad neįmanoma nieko suprast. Tai šitas nervindavo smarkiai. Bet buvo prastas, nes juostos su įrašu pas KGB greitai sudildavo. O paskui KGB tokį įrašą bandė leist iš mažiau sudylančių plokštelių, kažkokių panašiai kaip patefonams, bet guminių ir magnetinių, bet irgi prastai su tuo ėjosi. Tai paskui spėjo daugumo vietų viską pakeist į tuos rudojo triukšmo generatorius.

* Radijo "Majak" transliacijos, kurios būdavo varomos per visur kur papuola, įskaitant ir tuos dažnius, kur tos užsienio radijo stotys buvo. Šitas reikalas buvo kaip koksai netyčiukas tipo, "oj atleiskit, netyčia transliuojam". bet veikdavo tai tik tada, kai reikdavo gana silpną signalą nuslopint, nes kitaip būdavo galima girdėt, ką kalba.

* Iškraipytos "Majak" ir įrašų transliacijos - išties tai paleisdavo trumposiomis bangomis dažnine moduliacija, t.y., FM kažkokį tiesiog, tik suspaustą dar, tai gaudavosi stiprus signalas, kuris trikdydavo daug smarkiau, o atrodydavo kaip kažkokia nekokybiška radijo transliacija.

* Naktinis slopinimas heterodinų dažniais. Būdavo leidžiamas tiktai naktį, o ir tai ribotai - ne visur, o ir tik tarpais, nes slopindavo visiškai visas laidas, bet nuslopinimas gaudavosi ne visiems radijo imtuvams, o ir kur gaudavosi, tai gana silpnas. Buvo tokiu įdomiu principu pagrįstas, kad yra radijo imtuvuose toksai tarpinio dažnio stiprintuvas su maišikliais dažnių, kur duoda kažkokį tarpinį dažnį, kuris vadinasi heterodino dažniu. Ir tas dažnis visoms bangoms vienodas. Tai jį ir slopindavo. Aišku, veikė tas silpnai, bet trukdydavo irgi.

 

Kaip matome, nemaža dalis žmonių galėjo klausytis tų radijo stočių, netgi Laisvės ir Laisvosios Europos, kurias ypatingai smarkiai stengėsi nuslopint. O jei kai kurie pasijungdavo prie savo [[VEF]] kokį nors 5-10 metrų ilgio laidą ir nepatingėdavo jį visaip tampyt ir vedžiot, kol gaudavosi kažkokia keista beformė antena, turinti geresnį kryptingumą į radijo stotį ir blogesnį kryptingumą į slopinimo stotį, tai ir dar labiau signalas pagerėdavo.

Tokių gi trikdžių generuotojų, liaudiškai vadinamų "glušilkomis", stovėjo kiekviename didesniame mieste ([[Vilnius|Vilniuje]] - regis kažkur apie  Algirdo gatvę, matydavosi išu toli net. Vėliau jos prapuolė - apie kažkur [[1989]] metus, o [[1987]] metais artai [[1988]] buvo priimti nutarimai daugiau nebetrukdyti). Tačiau veikdavo gana lokaliai ir už miesto kapitalistinės propagandos girdimumas buvo kur kas geresnis. O dar irgi kapitalistai gudraudavo - vis transliacijos dažnius šiek tiek koreguodavo ir žiūrėk randi kokiame diapazone neužtrukdytą - matyt radistas-KGBistas užsivėpsodavo. O [[sovietmetis|sovietmečio]] pabaigoje visur buvo pradėta statyti daug naujų stočių, kurios turėjo mažą galią (10 kilovatų ar netgi mažiau), o tikslas buvo, kad kiekviename miestelyje, kur yra bent kokie 5-10 tūkstančių gyventojų, būtų atskira radijo trukdymo stotis. O didesniuose miestuose kad po atskirą stotį būtų kiekviename rajone. Tai jau šitų kai pristatė, tai klausytis balsų pasidarė neįmanoma, nes signalas stipresnis ir iš visų pusių einantis, bet paskui jau atėjo [[Perestrojka]], o dar paskui ir išvis [[Glasnost]], o dar paskui [[1988]] po truputį ėmė išjunginėti tas trikdymo stotis, nors tarpais jų dar būdavo įmanoma išgirsti iki pat kokių [[1990]], nes bandymų tikslais ir kovinės parengties užtikrinimui vis laiks nuo laiko įjunginėdavo tai šen tai ten.