Radijo trikdžiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tokių gi trikdžių generuotojų, liaudiškai vadinamų "glušilkomis", stovėjo kiekviename didesniame mieste ([[Vilnius|Vilniuje]] - regis kažkur apie Algirdo gatvę, matydavosi išu toli net. Vėliau jos prapuolė - apie kažkur [[1989]] metus, o [[1987]] metais artai [[1988]] buvo priimti nutarimai daugiau nebetrukdyti). Tačiau veikdavo gana lokaliai ir už miesto kapitalistinės propagandos girdimumas buvo kur kas geresnis. O dar irgi kapitalistai gudraudavo - vis transliacijos dažnius šiek tiek koreguodavo ir žiūrėk randi kokiame diapazone neužtrukdytą - matyt radistas-KGBistas užsivėpsodavo. O [[sovietmetis|sovietmečio]] pabaigoje visur buvo pradėta statyti daug naujų stočių, kurios turėjo mažą galią (10 kilovatų ar netgi mažiau), o tikslas buvo, kad kiekviename miestelyje, kur yra bent kokie 5-10 tūkstančių gyventojų, būtų atskira radijo trukdymo stotis. O didesniuose miestuose kad po atskirą stotį būtų kiekviename rajone. Tai jau šitų kai pristatė, tai klausytis balsų pasidarė neįmanoma, nes signalas stipresnis ir iš visų pusių einantis, bet paskui jau atėjo [[Perestrojka]], o dar paskui ir išvis [[Glasnost]], o dar paskui [[1988]] po truputį ėmė išjunginėti tas trikdymo stotis, nors tarpais jų dar būdavo įmanoma išgirsti iki pat kokių [[1990]], nes bandymų tikslais ir kovinės parengties užtikrinimui vis laiks nuo laiko įjunginėdavo tai šen tai ten.