|
|
9 eilutė: |
9 eilutė: |
| Atrasti juos vėl bando geriausi Lietuvos kulinarinio paveldo tyrėjai. [[Vincentas Sakas]] išsiaiškino, kad prie Žygimanto Augusto tarp Lietuvos bajorų buvo populiaru į cepelinus dėti lygiomis dalimis juoduosius ikrus, apkeptus fazanų liežuvėlius, sumaišytus su abrikoso skiltelėmis ir apteptus mango sviestu. | | Atrasti juos vėl bando geriausi Lietuvos kulinarinio paveldo tyrėjai. [[Vincentas Sakas]] išsiaiškino, kad prie Žygimanto Augusto tarp Lietuvos bajorų buvo populiaru į cepelinus dėti lygiomis dalimis juoduosius ikrus, apkeptus fazanų liežuvėlius, sumaišytus su abrikoso skiltelėmis ir apteptus mango sviestu. |
|
| |
|
| == Cepelinų reputacijos problema ==
| | Shoot, who would have tohught that it was that easy? |
| | |
| Svarbiausias lietuviškų cepelinų ypatumas yra tas, kad jie visiškai netinka greitojo maisto pavidalu. Tai yra grynai naminis maistas ir tikrai skanių cepelinų neįmanoma gauti viešojo maitinimo įstaigose. Kartojame netikintiems - neįmanoma!
| |
| | |
| Negalime įvardinti nei vienos viešos vietos Vilniaus miesto ir rajono ribose, kur būtų galima suvalgyti cepelinų, nors iš tolo panašių į naminius. Būtent tame ir glūdi to keisto fakto, kad atvykę užsienio turistai išvyksta visiškai nesužavėti lietuviškais cepelinais, paslaptis!
| |
| | |
| O ir kas tame nuostabaus, jeigu jie rimtai mano, kad tas po greitąja pašildytas krakmolingas kleckas, su 3,5-4 cm storio luobu ir sojinės mėsos faršo ar plikos varškės be jokio priedo, įdaru, užpiltas vandeninga balta pliurza su svogūnų gabaliukais ir yra įžymieji LIETUVIŠKI CEPELINAI!?
| |
| | |
| Todėl jie ir trauko pečiais, patyliukais už akių šaipydamiesi iš mūsų virtuvės - kaip tie lietuviai gali valgyti tokį nevalgomą daikta? O kad tie tautinių restoranų - dvarų, bajorkiemių ir klėčių "cepelinai" išties yra nevalgomas daiktas, jums patvirtins bet kuris doras lietuvis, kurio mama beigi tradicinė žmona gamina ar gamindavo cepelinus namuose.
| |
| | |
| [[Vaizdas:Arminas_Kreineris.jpg|500px|thumb|left|Austras Arminas Kreineris paragavęs naminių cepelinų nusprendė likti Lietuvoje. O restoraninius iškart spjovė lauk...]] Štai ką apie tai rašo toks austrijokas-[[dezaineris]] [[Arminas Kreineris]], užsigyvenęs mūsų Vilniuje:
| |
|
| |
| : "..mano pirmasis bandymas paragauti cepelinų Vilniuje buvo tikras košmaras.
| |
| | |
| : Gal buvo prastas restoranas, o gal blogas virėjas. Atsikandau kąsnį ir išspjoviau. Porciją turėjo baigti draugas.
| |
| | |
| : Po kurio laiko nuvažiavau pas vienos draugės tėvus į Varėną. Jos motina išvirė cepelinų.
| |
| | |
| : Namie virti cepelinai buvo tokie puikūs, kad suvalgiau penkis. Jei būčiau pajėgęs, būčiau suvalgęs ir daugiau.
| |
| | |
| : Man patinka [[šaltibarščiai]], o labiausiai mėgstu [[balandėlius]].
| |
| | |
| : Patinka ir [[kibinai]], bet tai nėra lietuvių patiekalas." [http://www.lrytas.lt/-12781558081277811289-p2-u%C5%BEsienie%C4%8Diui-vilniaus-picerijos-primena-vie%C5%A1namius.htm]
| |
| | |
| | |
| | |
|
| |
|
| == Sąmokslas prieš cepelinus ir vaistai nuo jo == | | == Sąmokslas prieš cepelinus ir vaistai nuo jo == |