Spec. parduotuvė

Spec. parduotuvė - tai būdavo atskira rūšis sovietmečio parduotuvių, kurios skirtos specialiems veikėjams, partinei grietinėlei ir panašiai. Spec. parduotvuvės taip ir būdavo vadinamos, niekas nesakydavo "speciali parduotuvė" ar "specialioji parduotuvė" - kalboje visada būdavo sakoma tiktai su santrumpa - kaip "spec. parduotuvė".

Spec. parduotuvės skyrėsi nuo įprastų keliais aspektais:

• Pardavėjos neįžeidinėdavo pirkėjų, nesiplūsdavo ir nebūdavo naglos, nes žinodavo, kad visi pirkėjai pas jas tokie, kad blogai baigsis, jei pasišakosi. Dar daugiau, pačios pardavėjos tokioje parduotuvėje turėdavo tiek priėjimo prie visokių prekių, kad šiltą vietelę ir šiaip bijodavo prarasti. Taigi, čia buvo vienintelis bent kiek į normalų panašus aptarnavimas.
• Prekių kiekis, pasirinkimas, kokybė - viskas čia buvo visiškai kitaip, nei normaliose parduotuvėse. Plius dar skyrėsi ir kainos, kurios būdavo specialiai sumažintos. Tai reiškia, kad kompartijos veikėjas, atėjęs į spec. parduotuvę, išleisdavo pinigų belenkiek mažiau.
• Čia pat būdavo ir specialių, rimtai deficitinių prekių, kurios yra iš užsienio ir kurių įprastais atvejais įprastoje parduotuvėje nerasi netgi ir per blatą.

Visgi spec. parduotuvės būdavo per mažos, kad suteiktų visas reikalingas prekes, tai todėl daugelis kitų parduotuvių irgi veikdavo specialiu režimu - kai vykdavo sanitarinė diena, parduotuvė atseit nedirbdavo, tačiau išties dirbdavo, priimdama specialius veikėjus - t.y., partinę grietinėlę. Tai būdavo kaip kur - vienur kiekvienas antradienis, kitur gi - paskutinis mėnesio antradienis. Tai tokią dieną atseit parduotuvė tvarkydavosi ir valydavosi, o išties tai būdavo priėmimas specialių žmonių, kurie gaudavo specialių prekių apsipirkimui.

Tokiu būdu įprastose, bet specializuotose parduotuvėse būdavo galima nusipirkti tokių prekių, kaip džinsai, užsieninės striukės, kedai ar kiti geri dalykai.