Spausdinimo mašinėlė

Spausdinimo mašinėlė - tai būdavo toksai senovinis mechaninis įrenginys, panašus į labai didelę ir griozdišką klaviatūrą, didumo kaip visas kompiuteris su printeriu. Spausdinimo mašinėlės būdavo naudojamos, kai reikdavo gražiai spausdintinėmis raidėmis parašyti kažką tiesiai ant popieriaus.

Kadangi tos senovinės spausdinimo mašinėlės buvo visiškai mechaninės, jos neleisdavo niekaip teksto paredaguoti. Tai reiškė, kad jei padarai bent kokią nors klaidą - tai jau nebegali jos ištaisyti. Aišku, kai kurie bandydavo užrašyti 10 kartų kitą raidę ant viršaus ar užteplioti neteisingas raides korektoriumi, tačiau tai buvo nesąmonė, nelabai padėdavo.

Kadangi raidės spausdinant būdavo tiesiog įkalamos, smarkiai trenkiant per popierių, kad ant popieriaus pasiliktų mechaniškai nuo smūgio prilipinti juodi dažai, tai mašinėles būdavo labai triukšmingos. Seniausios, vien rankų jėga varomos - tai dar ir labai vargindavo. Normalūs žmonės tiesiog neturėdavo tiek jėgų, kad galėtų ilgesnį laiką spausdinti mašinėle.

Senais senais laikais, apie 1950 ar 1960 metus, kai visos mašinėlės būdavo įprastai grynai mechaninės, apie profesionalias mašininkes sklandydavo visokios baisios istorijos - pvz., kaip tokia mašininkė paspaudė vyrui ranką ir sulaužė jam pirštus. Ar kaip tokia mašininkė fiziškai rankomis nuplėšė kokiam nors prievartautojui lytinius organus. Arba kaip kokia nors mašininkė supykusi trenkė pirštais per stalą ir pirštų galiukais stalo medyje išmušė duobeles, lyg tas stalas būtų iš kokio minkšto plastilino padarytas.

Čia turim pasakyti, kad nors ir ne visos profesionalios mašininkės išsitreniruodavo savo rankas iki tokio lygio, bet visgi šitose istorijose yra labai daug tiesos.

Visgi vėlesniais laikais ėmė plisti elektromechaninės spausdinimo mašinėlės, tai jose pirštų jėgą sustiprindavo kažkokie varikliai, tai ten jėgų reikdavo mažiau. Visgi elektromechaninės triukšmo keldavo dar daugiau, savo garsumu prilygdamos šaunamiesiems ginklams.

O dar paskui atsirado kompiuteriai, tai galų gale spausdinimo mašinėlės pasidarė nebereikalingos. Su šiais laikais tos mašinėlės turi tiktai tokį sąryšį, kad jų dėka atsirado visų mėgstamas ir naudojamas QWERTY klaviatūrų išdėstymas, irgi atsiradęs dėl mechanikos. Pirmų spausdinimo mašinėlių gamintojai raides dėstydavo įprasta abėcėlės tvarka, todėl neretai būdavo raidžių kombinacijos, kur dvi fiziškai gretimos raidės spaudžiamos vienu metu ir todėl susitrenkia viena su kita ir užstringa. Kai mašinėlių gamintojai ėmė ieškoti, kaip padaryti, kad dažniau naudojamos raidės būtų toliau vienos nuo kitų, tai ir atsirado QWERTY išdėstymas. Kaip paskui paaiškėjo, jis daug geresnis už abecėlinį, nes gana tolygiai išdėsto dažniausias raides po visą klaviatūrą, o tai ne tik apsaugo įrangą nuo strigimų, bet ir šiaip palengvina spausdinimą žmonėms.