Salomeikė

Salomeikė, Salama arba Vilniaus Salomėjos Nėries mokykla - ta garsioji vidurinė mokykla, kurią užbaigė daugybė visokių garsenybių, ir kuri per visą sovietmetį garsėjo kaip geriausia ir garsiausia iš visų mokyklų visoje Lietuvoje. Vienas iš išskirtinių dalykų čia buvo anglų kalba, kurios buvo mokoma nuo pat pradinių klasių, ir pagal kokią tai specialią programą.

Ta speciali anglų kalbos programa reiškė, kad anglų kalbos vaikai buvo mokomi taip, kad išmoktų realiai, o ne kad imituotų mokymąsi. Kai kitose mokyklose mokiniai absurdiškai kaldavo visokius past-present-continuous ir nieko nesuprasdavo, tai Salomėjkėje kalbos pagrindų buvo mokinama Chomsky sukurtos generatyvinės gramatikos pagrindu, kas reiškė, kad vaikai realiai visai išmokdavo kalbėti ir suprasti tą kalbą.

Kaip sakė visokie ano meto gandai - čia todėl, kad mokykla skirta valdžios veikėjų vaikams, visokiai nomenklatūrai beigi jauniesiems mažorams, kurie aukštai kils ir jiems reiks bendrauti su užsieniečiais. Kai anuomet buvo Geležinė uždanga, tai užsieniečių absoliuti dauguma net iš tolo nebuvo matę, tad šitas poreikis atrodė labai paslaptingai ir mistiškai.

Aišku, kartkartėmis į Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą prasimušdavo ir šiaip nevaldiški vaikai, bet tai nebuvo labai dažnas atvejis, nes visgi dažniau kokios nors sąsajos su valdžia čia būdavo.

Nagi, o vėliau užtat pasibaigė sovietmetis ir visi ėmė gėdinti šitą mokyklą, kad jinai vadinasi šikninės poetės Salomėjos Nėries vardu, tai praėjus kelioms dešimtims metų mokykla persivadino ir dabar jau vadinasi Vilniaus Vyčio gimnazija.

O dar kaip sako istorija, mokyklos smukimas prasidėjo, kai jai vadovauti ėmė anoksai Suslikas, tai anas sako, kad gėrė, gėrė ir praktiškai ir pragėrė viską, ką galėjo pragerti, įskaitant ir mokyklos reputaciją bei geriausius pedagogus.

O dar, kadangi mokykla buvo kažkur ant Bermudų Trikampio šono, tai visada garsėdavo ir tuo, kad mokiniai visokių nesąmonių prikrėsdavo, būdavo pankai, metalistai ir šiaip kitokie neformalai. Tai, kaip sako, irgi buvo viena iš geros reputacijos priežasčių, nors mokyklos vadovai to neformalumo suprasti ir įvertinti kažkodėl nesugebėdavo.

Taip ar anaip, visokie seni perdylos iki šiol su pagarba sako žodį "Salomeikė" arba "Salomeika".