Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Portveinas
Portveinas - tai turėtų būti toksai Portugaljos vynas iš Porto miesto, bet taip jau gavosi, kad pavadinimą kadaise užsigrobė neįtikėtinai prasta ir bjauri rašalo rūšis - toksai sovietinis portveinas.
Sovietai labai mėgdavo gaminti bet kokį šlamštą, kurį pateikdavo, kaip pasiekimą, bet išties tai tebūdavo apgaulė. Portveinas buvo vienas iš tokių atvejų - gaminamas, spirituojant neįtikėtinai blogos kokybės, smirdantį saldų vyną. Toksai vynas viešai būdavo pristatomas, kaip rinktinis, markinis ir panašiai. Paradoksas, bet būtent toksai vynas, pretenduojantis į prabangą, buvo išties pats pigiausias alkoholis iš to, ką buvo galima nusipirkti parduotuvėje, todėl paplito tarp alchašų.
Taigi, originalus Porto vynas dabar labiau vertėtų būti vadinamas kaip Portas. O tuo tarpu žodžio "portveinas" vis dar vertėtų vengti, nes vis dar kas antram žmogui jis sukelia šleikštulį beigi kartais netgi vėmulį. Kažkur Rusijoje, kuri taip ir liko didesne dalimi tokia, kaip ir SSRS, šitas brudas gaminamas yra iki šiolei. Gal tai ir yra viena iš priežasčių, dėl kurių ta prasigėrusi šalis yra tokia apsivėmusi, apsimyžusi ir kartu agresyvi.
Sovietinis (tarybinis) portveinas
Sovietinis portveinas paprastai būdavo parduodamas buteliuose po 0,7 litro ir kainavo apie rublį su trupučiu, būdamas maždaug 17-19 laipsnių stiprumo. Palyginus, degtinė, kuri du su biškiu karto stipresnė, kainavo apie 10-12 rublių, o vėliau ir dar brangiau. Taigi, norint nusigerti, įvairus rašalas buvo geriausias variantas. Tuo tarpu portveinas buvo geriausias variantas iš įvairių rašalų, nes kainuodavo netgi pigiau, o būdavo stipresnis.
Oficialiai tai paprastai vadindavosi "specialios receptūros vynas", nes receptūra visada būdavo ne kaip vyno, o kaip neaiškaus birzgalo, daromo iš neaišku ko.
Skirtingai, nei daugelis įsivaizduoja, sovietmečiu įvairi chemija buvo labai paplitusi, tad dažikliai ir aromatizatoriai būdavo esminė šių vynų sudedamoji dalis. Tiesa, tai svyruodavo, priklausomai nuo gamyklos. Variantai būdavo tokie:
- Geriausiu, bet gana retu atveju toksai vynas būdavo daromas iš atliekinių vynuogių sulčių (tų sulčių likučių), kurios būdavo rauginamos, o paskui dar papildomai saldinamos ir tada pridedama spirito. Toksai vynas visada turėdavo savo aromate ir skonyje puvėsių priesmirdį, susijusį su natūraliu gamybos procesu.
- Kai kur toksai "vynas" būdavo daromas iš tų pačių atliekinių vynuogių sulčių, jų net nerauginant ir tiesiog pripilant didelį kiekį spirito. Toksai vynas turėdavo gerokai mažesnį priesmirdį ir daugelio alkoholikų būdavo vertinamas, kaip pat skaniausias.
- Kitur pasitaikydavo, kad net ir tų vynuogių sulčių nebūdavo dedama, o būdavo vietoje jų dedamas ekstraktas, gaunamas iš vynuogių išspaudų, t.y., iš atliekų, kuris papildomas aromatizatoriais ir dažikliais. Toksai turėdavo mažiausią smardumą, tad kai kurie laikydavo geresniu. Dažydavo liežuvį raudonai.
- Galų gale, didele dalimi atvejų išvis nebūdavo netgi jokio vynuogių ekstrakto - vien vanduo, cukrus, aromatizatoriai, citrinos rūgštis, dažiklis ir spiritas. Šitoksai niekada neturėdavo smarvės, todėl būdavo vertinamas dar geriau. Smarkiai dažydavo liežuvį.
Sovietmečiu tasai sovietinis portveinas ir jam artimi vynai buvo labai paplitę ir gaminami visiškai belenkokiose skylėse. Buvo įvairių portveino ir panašaus stiprinto vyno markių, kurių pavadinimai reiškė ne visiškai aišku ką:
- Agdam
- Kavkaz
- Solncedar
- Zolotistij
- Anapa
Kiti gi portveinai būdavo parduodami su numeriais, kurie irgi reiškė visiškai neaišku ką, pvz.:
- Portvein 777
- Portvein 15
- Portvein 33
- Portvein 72
- Portvein 12
- Portvein 54
- Portvein 13
- Portvein 26
Iš visų šitų numerinių portveinų paprastai būdavo kalbama, kad 72 yra koksai tai geresnis, o 777 yra blogiausias iš visų. Realiai gi skirtumai nebūdavo labai pastebimi, o greičiau įsikalbami, nes netgi prasigėrę alchašai visgi nenorėdavo pripažinti, kad geria visiškai paskutinį šūdą.