Papirusas

Čia matote kaip maždaug atrodė tas papirusas. Dar čia neaiško ko prikeverzota.

Papirusas tai tokis kaipo popierius, tik kad storas labai ir ne iš medienos daromas, o iš papiruso augalo vidurių (katruos senobės filosofai vadindavo byblosu). Taipogi vertėtų atkreipti dėmesį, kad tai neturi nieko bendro su papirosais.

Tai iš tojo bybloso (nejuokinga) kilo tokie pavadinimai, kaip biblioteka, bibliografija. O nuo žodžio papirusas kilo žodis popierius.

Ogi iš tojo papiruso augalo kitų dalių gamindavosi maistą.

Tai iš esmės daugiau jisai niekuo ir nėra ypatingas, nebent tik tuo, kad jisai daug patvaresnis už popierių ir biš atsparesnis drėgmei, tadangi egitepai iš to popieriaus dar darydavosi sau tapkes, laivus, skėčius ir kitokias nesąmones.

Teisybės dėlei tai dar vertėtų atkreipti dėmesį, kad papirusas yra vis tiek trapus, jo negalima lankstyti, o ir paviršius nelygus, tai ir rašyti nelabai patogu ant jo būdavo.

Papiruso gamyba

Papirusas gaminamas nesunkiai, paėmus papiruso augalą, reikia ano kotą (nejuokinga) išardyt - nulupti išorinę žievę, o tada vidinę žievę supjaustyt pailgom juostelėm.

Tas juosteles paskui reikia iškloti supintas ant stalo, sudaužyti (daušyti čia negalima) su plaktuku, paslėgti ir išdžiovinti.

Na o dar paskui galima apdoroti su kokia tai jūros kriaukle, kad lygus būtų.

Na o tada jau galima tą papirusą panaudoti.

Papiruso panaudojimas

Pirmasis ir pats svarbiausias papiruso, kaip ir popieriaus, panaudojimas tai yra bybių ant jojo paišymas.

Na o antraeilis panaudojimas yra kažką ant jo svarbaus užrašyti, kad paskiau rastų ateities kartos ir perskaitytų.

Tai tieji egitepai paskui tuos papirosus suklijuodavo, ir susukdavo, tai gaudavosi tokie rankraščiai, katrie irgi kartais būna vadinami papirusais.