Papūga
Papūga - gi toksai spalvingas džiunglių ir tropikų paukštis. Taip pat sakoma, kad jį galima išmokyti kalbėti, bet nežinom, ar tai tiesa.
Papūgos yra labai geranoriški paukščiai, nors nebūtinai malonūs. Papūgos dažnai pridaro daug zbitkų savo malonumui, nes ką nors gadinti - tai tiesiog nesuvaldomas jų potraukis. Kitą vertus, su žmonėmis ar gyvūnais papūgos elgiasi stebėtinai geranoriškai.
Mokslui žinomas faktas, kad didesnių rūšių papūgos turi snapą su tokios galios suspaudimu, kad juo gali visiškai be pastangų nukąsti storą suaugusio vyro pirštą, lyg tas būtų menkas pagaliukas. Vienok keista, bet nors jos tą gali laisvai, nėra fiksuota atvejų, kad tą padarytų. Nors pvz., pakišus kokį nors netgi kiečiausio medžio gabalą, storumo kaip pirštas, papūga gali savo malonumui jį tik čekšt ir pergnybti. Taigi, ta milžiniška jėga prieš gyvus padarus jos nesinaudoja tiesiog iš principo.
Beje, netgi mažytės banguotosios papūgėlės snapo suspaudimo jėga yra tokia, kad ji galėtų kokį nors mažąjį pirščiuką žmogui nugnybt, ale tik kad neapžioja. Ir taip pat, net ir banguotosios papūgėlės yra stebėtinai geranoriškos.
O dar, papūgos įdomios yra dėl savo gebėjimo išmokti nemažai žmonių žodžių. Įvairūs klasikinio biheviorizmo veikėjai iki šiolei aiškina, kad kalba tesanti sąlyginių refleksų rinkinys, taip papūgas pateikdami kaip pavyzdį, kad šios išmoksta žodžius, nieko nesuprasdamos. Tai ir žmonės, pagal šituos bihevioristus, tėra kokie tai refleksiniai kalbėtojai - visiškai kaip ir papūgos.
O dar papūgos gerai žinomos tuo, kad mėgsta ką nors graužti, traiškyti ir gadinti, tai todėl jos ir būna laikomos gero plieno narvuose, sukonstruotuose taip, kad juose nebūtų nei medinių, nei plastmasinių detalių. Jei tik bus - tai papūgos sugrauš.
- Čia visokios papūgos
Klasikinė papūga visame gražume...
...ir dar viena visame gražume...
...ir dar viena irgi visame gražume...
...ir va tokia visame gražume.
