Pablo Escobar

Pablo Escobar toksai mielas, gražus, nu kaip jį galėjo šitaip sudoroti, negalėjo gi jis būti blogas žmogus!

Pablo Escobar arba Pablas Eskobaras (pilnas vardas - Pablo Emilio Escobar Gaviria) - tai bene garsiausias ir žymiausias visų laikų nusikaltėlis ir mafijozis iš Kolumbijos, Medelino (Medellin) kartelio vadas, nes sukūrė tokią kokaino gamybos ir platinimo industriją, kokios pasaulis nematė nei iki jo, nei po jo. Amerikonai iki šiol dar keikia jį, vis bandydami išnaikinti narkotikų srautus.

Savo klestėjimo metais Pablas Eskobaras uždirbdavo apie 20 milijonų dolerių per dieną, o jo bendras turtas buvo vertinamas maždaug 25 milijardais dolerių - jis buvo vienas iš kokių 7 turtingiausių pasaulio žmonių.

Pablas Eskobaras buvo žinomas visokiais vardais:

• Don Pablo (Sir Pablo)
• El Padrino (The Godfather)
• El Patrón (The Boss)
• El Señor (The Lord)
• El Mágico (The Magician)
• El Pablito (Little Pablo)
• El Zar de la Cocaína (The Tsar of Cocaine)

Pablo Escobaro gyvenimas

Ilgai kūręs tobuliausią pasaulio kokaino imperiją, paskui Pablas Eskobaras buvo imtas persekioti JAV, ir dar tiek, kad šioji šalis Kolumbijos vyriausybei pastatė ultimatumą: arba ima paramą ir pradeda kovą prieš Eskobarą, arba susilauks karinės JAV invazijos. Tai tik taip Kolumbija ir buvo įtikinta Eskobarą suimti. O tai irgi buvo nelengva, nes Eskobaro pajėgos buvo tokios, kad jis jau grasinosi nuversti ir Kolumbijos vyriausybę, ir perimti visą kariuomenę. Iki tiek, kad kažkuriuo metu jam neįtikusius Aukščiausiojo teismo teisėjus gaudė ir šaudė, o Aukščiausiojo teismo rūmus buvo apsupęs ir paskui užėmęs - vien dėl to, kad šie buvo sugalvoję, jog galima jį atiduoti JAV už tenai padarytus nusikaltimus.

Pablo Eskobaro šlovė

Maždaug apie 1990 Pablo Eskobaras įsisiautėjo tiek, kad ėmė kariauti su visais. Kolumbijoje per metus buvo nužudoma apie 25 tūkstančiai žmonių - dauguma per skirtingų narkotikų gaujų tarpusavio karus, bet daugiausiai tie karai buvo susiję su Medelino karteliu, priklausiusiu Eskobarui. O kai Eskobarą ėmė persekioti policija, per metus jis nužudė apie 600 policininkų. Kad nepersekiotų jo daugiau.

Pablo Escobar turėjo labai didelę kariuomenę - vien nuosavų samdomų žudikų buvo virš pusės tūkstančio, plius dar daugybė kitokių grupių ir grupelių, įskaitant ir visokius revoliucionierius, kovojančius už marksizmą ir kitokį socializmą.

Tuo pat metu Eskobaro verslas kaip tik tada pasiekė aukštumas: į JAV buvo įvežama maždaug 15 tonų kokaino per dieną, maždaug už pusę milijardo dolerių. Paties Medelino kartelio grynas pelnas Kolumbijoje sudarė apie 70 milijonų per dieną, maždaug 26 milijardai dolerių per metus. Tas pats kartelis tuo metu valdė apie 80% pasaulio kokaino rinkos.

Jau po Medelino kartelio iširimo, pasiaiškinus po apskaitos įrašus, paaiškėjo keistas faktas: kartelis per savaitę išleisdavo apie 1000 dolerių gumytėms, kuriomis surišdavo banknotų pundus, kuriuos saugodavo sandėliuose. Tačiau tuose pat sandėliuose veisdavosi žiurkės, kurios šikdavo ir myždavo ant tų pinigų, ir dar juos grauždavo, todėl per metus apie 10% visų saugomų pinigų būdavo nurašomi, kaip sugadinti.

La Catedral - nuosavas kalėjimas

1991 metais Kolumbija galų gale padarė su Escobaru sutartį, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika: priėmė įstatymus, pagal kuriuos uždraudžiama bet kokių asmenų ekstradicija į JAV, o pačiam Escobarui pasiūlė savo noru vos 5 metams sėstis į savo paties pasistatytą kalėjimą, kuriame jis galėtų laisvai gyventi, pats tą kalėjimą tvarkytis ir panašiai, oficialiai aiškinant, esą ten jį valdžia prižiūri.

Tai Pablo Escobar sutiko su tuo - ir kalėjimą pasistatė (La Catedral) Medelino mieste, ir tenai gyveno. Kalėjimas turėjo nuosavą futbolo aikštę, baseiną, dirbtinį krioklį, barą, krūvas kitokių pramogų. Negana to, tas kalėjimas turėjo dar ir didžiulę ginklinę, laisvai prieinamą pačiam Eskobarui, ir jo paties samdytą apsaugą.

Išties tai Pablo Escobar visai netgi ir norėjo tokio sprendimo - jį senokai persekiojo kitos narkotikų gamintojų grupuotės, o ir JAV grėsė labai nemenkai. Taigi, Pablo Escobar norėjo įsirengti tvirtovę kur nors Medelino mieste, ir dar taip, kad ją saugotų ne tik jo paties samdiniai, bet ir policija bei kariuomenė. Tai šitaip ir padarė.

Pablo Eskobaro mirtis

1992 metais Kolumbijos valdžia, spaudžiama JAV, nutarė Palą Eskobarą visgi perkelti į įprastą kalėjimą. Juoba tas noras sustiprėjo, kai paaiškėjo, kad tame pačiame savo kalėjime Pablo Escobar mirtinai nukankino 4 jam neištikimus savo kartelio vadus, o paskui dar įsakė nužudyti keletą politikų.

Sužinojęs, kad jį ruošiasi perkelti, Pablo Escobar tiesiog išvažiavo iš savo kalėjimo (sako, kad visa kalėjimo apsauga jam pagarbą atidavinėjo, išsirikiavusi) ir ėmė slapstytis. Vienok sekėsi ne per geriausiai - jį persekiojo ir Kolumbijos policija, ir specialiosios pajėgos, ir dar didžiulis kiekis slapta įvežtų specialiųjų padalinių iš JAV, įskaitant ir JAV kariškius. O kad persekiojimas būtų efektyvesnis, į viską buvo įtrauktos ir konkuruojančios mafijos grupuotės, įskaitant ir Cali kartelį, ir dar kažkokius ultradešiniuosius.

Galų gale Pablo Escobar medžioklė virto į tai, kad visos tos grupės ėmė tiesiog žudyti visus, kas tik kaip nors su pačiu Pablu Eskobaru susiję. Taip vienus jo pagalbininkus išžudė, o kiti ėmė patys slapstytis ir bėgti, o galų gale gavosi taip, kad buvęs didžiausias pasaulio mafijos vadas teliko su savo asmens sargybiniu. O paskui jau ir juos Kolumbijos policija susekė, tie bandė bėgti nuo policijos stogais, bet tai nepadėjo - juos ant tų stogų ir nušovė.

Taip ir baigėsi Pablo Eskobaro gyvenimas.

Pablo Eskobaro verslas

Aišku, visi žino, kad narkotikai labai pelningi, bet kažkodėl netgi didžiausi pelnai nusikaltėliams nepadeda užsidirbti baisių sumų. Paprastai visi tie nusikaltėliai taip ir lieka teuždirbę vieną-kitą tūkstantį, ar, geriausiu atveju, vieną-kitą milijoną. Pablo Escobar gi užsidirbo tiek, kiek niekas kitas pasaulyje. O gi viskas todėl, kad jis buvo kuo geriausias vadybos ekspertas ir žinovas, dar geresnis, nei koksai nors Rabinovičius.

Taigi, Pablo Escobar įvedė visur savo biznyje komplektą taisyklių:

• Produktas turi būti kokybiškas - kokainas turi būti siunčiamas į JAV ir ten platinamas be priemaišų, geras, niekaip neapgaudinėjant klientų. Apie tokį brudą, kaip levamizolas išvis negali būti nei kalbos. Ir jei kokainas bus geras, tai jis pats pardavinės save, net ir už didesnę kainą.
• Naujų rinkų atverdinėjimas - iki Pablo Eskobaro visokie Lotynų Amerikos narkotikų karteliai parduodavo savo produktą vietinėje rinkoje, o kontrabanda į JAV užsiimdavo amerikiečių gaujos. Pablo Escobar įvertino, kad Kolumbijoje jis parduoda gramą kokaino už 10 dolerių, kai JAV gali parduoti už cielus 500. Ir todėl ėmė kurti nuosavus narkotikų įvežimo ir platinimo kanalus.
• Nuosava, ideliaia atidirbta logistika - Pablo Escobar kūrė ištisus slaptų oro uostų tinklus Kolumbijoje, Meksikoje, JAV ir kitose valstybėse, samdė lakūnus, pirko lėktuvus ir organizavo reisus narkotikų gabenimui. Ilgainiui logistika išaugo tiek, kad Escobar avialinijos pradėtos naudoti ir visai kitiems reikalams, ir netgi buvę kokurentai tapo Escobaro klientais.
• Strateginis požiūris - Pablo Escobaras nutarė, kad konkuruoti ir pjautis su kitais karteliais tiesiog neapsimoka. Taigi, jis netgi didžiausiam konkurentui, Cali karteliui pasiūlė transportuoti jų narkotikus ir juos platinti, tiesiog mainais už pelno dalį. O paskui ėmė netgi padėdinėti konkurentams kovoje prieš Kolumbijos vyriausybę.
• Geras įvaizdis visuomenėje - Pablo Escobar net ruošėsi Kolumbijos prezidento rinkimams, tad rengė ir didžiules politines kampanijas, ir rėmė vargšus, ir ne žodžiais, o realiai milžiniškomis išdalintomis pinigų sumomis. Įspūdis buvo toks geras, kad net praėjus ketvirčiui amžiaus, Kolumbijos varguomenė prisimena Escobarą kaip didžiausią geradarį.
• Didesnė rizika ir didesni pelnai - būtent į tai buvo orientuotas Pablo Escobar biznis. Pradžioje visas biznis vyko iš cigarečių ir alkoholio kontrabandos, kur buvo mažiau konkurentų, mažiau persekiotojų, tačiau viskas visven buvo komplikuota. Kai vietoje cigarečių ir gėrimų Escobaras ėmė gabenti narkotikus, išlaidos išaugo pakankamai nesmarkiai, tačiau pelnas padidėjo maždaug 40 kartų.
• Nuosekliai geras organizavimas visose srityse - iki Escobar narkotikų pervežimas buvo daugiau visokių pamišusių kontrabandistų biznis. Escobar organizavo vsiką kaip didžiulę tarptautinę įmonę su savais agentais, pervežėjais, krovinių maršrutizavimu, lydėjimu ir taip toliau. Viskas keliaudavo taip, kad proceso dalyviai nei nežinodavo, ką kam gabena, bet krovinys nueidavo laiku, ten kur reikia. Šiuo atžvilgiu Escobaro vadyba lenkė geriausias pasaulio logistikos kompanijas.