Atmarozkas

Atmarozkas (arba otmorozkas) - išties tai pacukėlis, marozas ar šiaip gatvinis dibilas.

Žodis "otmorozkas" yra nelietuviškos kilmės. Jis į lietuvių kalbą atkeliavo iš rusų kalbos, ir reikštų "apšalėlį". Otmorozkas - tai viena iš populiariausių liumpenproletariato actovų rūšių. Pavadinimas matomai kilęs nuo to, kad otmorozkai kaip taisyklė nenešioja įmantrių Juozuko sukurtų šukuosenų, o kaip paprasti liaudies žmonės skutasi plikai (t.y. skutasi plikai galvą). Po to, kai ateina žiema, idant parodytų savo identitetą, nenešioja kepurės ir dėl to vaikšto lapsėdami apšalusiomis ausimis. Lietuvoje otmorozkų populiacija gana didelė. Daug otmorozkų yra kauniečių taip pat labai populiari jų gyvenimo vieta yra Panevėžys, Šiauliai, kai kurie Vilniaus rajonai, pvz. krasnucha, taip pat mielai renkasi mažesnius Lietuvos miestus ir kaimus.

Otmarozkus gatvėje sutikti nėra labai malonu, nes toks susitikimas kitą kartą gali baigtis gavimu į akį ar kurią nors kitą kūno vietą, momentinio ilgalaikio lengvatinio kredito suteikimu, mobilaus telefono ar net batų paskolinimu visam laikui. Kaune ar kur Panevėžyje toks susitikimas gali sujaudinti tautiškus jausmus. Vilniuje dažnai otmorozkai gali pasiteisinti, kad jie iš tavo veblenimo nesuprato, kad tu protestuoji prieš kredito suteikimą, kad tau nepatinka būti spardomam ir panašiai. Otmorozkai liaudyje dar vadinami morozais, otmorozais, gėzais ar panašiai, bet čia jau daugiau lingvistinės variacijos nei kad otmorozkų porūšės, paprastai nepakeičiančios objekto kokybės.

Ilgainiui dar atmarozkai arba visokie ten marozai išsivysto į pacukus, o retkarčiais - net ir į tikrus bandiūgas.