Nykštukas

Bene prasčiausiai atrodžiusi kaboko dalis yra užfiksuota didžiausiame kiekyje nuotraukų, nes tipo tai toksai menas - kaboko siena su nupieštais padarais. Geriausiai atrodžiusios priešingos sienos su akvariumais nėra, bet kitą vertus, šiais laikais daug kur tų akvariumų pilna, ir didesnių. Ir visai niekur nėra nuotraukų, kur buvo didelis narvas su dviem voverėm.

Nykštukas - buvo tokia kavinė vaikams senais laikais Vilniuje, dar tada, kai prie ruso buvo geriau. Tai buvo vienintelė per visą miestą vieta, kur buvo skirta valgyti vaikams, nors reikia pasakyti, kad kabokai ir šiaip nebuvo dažnas Vilnuje dalykas. Bendrai tai mažas kabokėlis - viena salė, bene gal kokie 8 ar 10 stalų iš viso.

Tai vat, laukdavo tėveliai eilėse, ar užsirašinėdavo per pažįstamus ar pusiau pažįstamus darbuotojus iš anksto, kartais ir prieš mėnesį, duodami jiems į kišenę kokią dešimtrublę. Po ilgo laukimo būdavo, kad pavykdavo pakliūti į kavinės vidų ir tada, po ilgoko laukimo, kažką pavalgyti. Maistas nebuvo geras - kokios nors sasyskės su bulvių koše, žemaičių blynai ar kukuliai, dar kompotas koks nors - žodžiu, kaip įprasta kokioje nors neaukšto lygio sovietmečio šėrykloje.

Bet kadangi vaikams kito dalyko nebuvo, tai buvo visvien didelis džiaugsmas. Tai anuomet mažais buvę, neprisimenantys maisto skonio, neretai vis dar pasikamuoja nostalgija, kaip tenai buvo gerai ir kaip tenai buvo skanu.

Reikia pasakyti, buvo tenai pora interjero detalių, kurios visgi darydavo vaikams įspūdį. Viena detalė - tai, kad čia buvo vienintelis Vilniaus kabokas, kuris turėjo akvariumus su visokiomis žuvytėmis. Žuvytės buvo paprastos, retų rūšių nebuvo, bet kadangi išvis niekur akvariumų nebūdavo, tai buvo neįtikėtina pramoga, rimtai - pamatyt tikrą akvariumą su žuvimis. Išties tai tų akvariumų buvo visa eilė, gal kokie tai trys ar keturi prie vienos sienos.

Kita didžiulė pramoga buvo koridoriuje esantis voljeras, kuriame gyveno dvi voverės, kurios kartais išlįsdavo iš kokių inkilų ir pradėdavo šokinėti ar įšokdavo į voverių ratą ir tame rate sukdavosi. Voljeras buvo nedidelis, gal poros metrų pločio ir poros metrų aukščio, bet vaikams darė labai didelį įspūdį.

Kaip išnyko Nykštukas? Ogi maždaug begriūnant SSRS, į kaboką pradėjo vaikščioti visokie vietiniai banditai, kuriems irgi vaikystė vis sužaisdavo ir norėjosi pagerti degtinės gražioje vietoje prie žuvyčių ir voveraičių. Tai ėmė gerti tenai pat degtinę, o kaboko savininkai labai tiems banditams pataikaudavo, nes pinigai dideli. Taip labai greitai kaboko reputacija nukrito į nulį ir visus vaikus lankytojus prarado, nes tėvai į tokią vietą, kur pavojingi banditai ir riksmai visokiais rusiškais keiksmažodžiais sklinda, vaikų vestis nenorėdavo. O banditai neilgai tedavė pelną, tai ir iš jų pinigų neliko. Taip kabokas ir užsilenkė. Toksai vat paprastas galas.