Paėmimo į nelaisvę kliedesiai

Padaryk gerą darbą, įkelk vieną kitą nuotrauką. Kažkaip nepipediškai atrodo. Surask kokią nors per Google Images ar kažkur, ir įdėk dėl Pipedijos.

Paėmimo į nelaisvę kliedesiai buvo pirmą kartą aprašyti I Pasaulinio karo metais, dar ir kaip masinis reiškinys. Tiesiog frontuose ėmė rastis keisti psichozių atvejai, kai kareiviai staiga imdavo kliedėti, jog yra paimti į nelaisvę, o paskui kartais ir bėgti, dezertyruoti ar netgi šaudyti į savo kolegas, sėdinčius tuose pat apkasuose.

Psichozė išsivysto kaip aštrus paranoidas, paprastai pas kareivius, ilgą laiką esančius fronto linijoje, apkasuose. Susirgimo pradžia aštri ir staigi, pirmiausiai atsiranda santykių kliedesiai, greitai jie perauga į persekiojimo kliedesius, ima rastis stiprios iliuzijos. Visa tai vyksta kartu su ryškiu baimės afektu.

Paranoidas iškreiptu būdu atspindi visą situaciją: kareivis aplinkui mato priešo karius, nors išties tai yra visai ne priešo kariai, o savi, to pat būrio kareiviai ar išvis nesusiję žmonės, pvz., netgi civiliai. Apimtas baimės, psichozės kamuojamas kareivis gali bandyti bėgti ar gintis. Dėl to paciento veiksmai gali būti visiškai neadekvatūs.

Psichozė baigiasi kritiškai - pacientas pereina į visiškus kliedesius, kartais su haliucinacijomis, o paskui po visai jau gero sąmonės aptemimo staiga atsibunda ir po truputį vėl pradeda suvokti realybę. Amnezija paprastai nekyla, pacientas viską prisimena, o pasibaigus susirgimui, gali likti rezidualiniai kliedesiai, savo turiniu atspindintys buvusią psichozę - kareivis ir toliau gali prisiminti, kad esą buvęs paimtu į nelaisvę.