Nepakeičiami žetonai

NPŽ fanams nepatinka, kai jų „turtus“ kas nors skrinšotina.

Nepakeičiami žetonai, arba NPŽ (angl. Non-fungible token, NFT) yra kriptovaliutininkų marazmas, iš kurio juokiasi visas internetas. Daug maž veikia taip: Yra koks nors bezdžionės labai negražus piešinėlis, kainuojantis tūkstančius dolerių, ir tu gali nusipirki žetonėlį, kuris sako, kad ši bezdžionėlė dabar priklauso tau, net jei iš tikrųjų tai nėra tiesa. Šitokis šizofreninis bliūdas yra gan populiarus, tačiau labiau blogąją to žodžio prasme. Mat, šitas visas NPŽ šlamštas kenkia aplinkai dėl dūjų emisijų, o taip pat nėra apsaugotas nuo jokių hakerių, kurie bet kuriuo momentu gali tą tavo bezdžionėlę nukomunizdint.

Kada Tviterio naudotojo profilio nuotrauka yra šešiakampės formos, tradiciškai jų nuomonės yra ignoruojamos.

Kaip jau mynėtą, iš tokių keistų piliečių yra juokiamasi. Bet kas, nusistatęs savo žetonėlį kaip profilio nuotrauką yra išjuokiamas tūkstančių tviterio naudotojų, o jų nuotraukytės yra skrinšotinamos, ką kriptovaliutininkai skaito vagyste. Patsai Tvitetis situaciją nepagerina, nes dabar bet kurio NPŽ megėjo avatatas yra šešiakampės formos, o ne apvalios, dėl ko visiems kitiems žmonėms pasirodo dar didesniais klounais.

Teorinis NFT veikimo principas

Poreikis visokiems NFT atsirado iš to, kad visokius bitkoinus ir panašias fake valiutas visokie sukčiai ėmė labai smarkiai vogti. Tai savininkai ėmė rūpintis, kaip čia padaryti, kad tasai anonimiškas ir slaptas neaišku kam priklausantis bitkoinas negalėtų būti pavogtas. Tai mintis buvo tokia, kad jei įdėsi į tą kokį nors koiną įrašą, kuris rodo, kad šitas daiktas priklauso tau, tai tada to daikto niekas negalės pavogt. Bet tada kilo kitas klausimas - o tai jei tas daiktas bus su nuoroda būtent į tave, tai tada to daikto negalėsi parduot, nes kas nors nusipirks, o nuoroda tai į tave pasilieka.

Tai gudruoliai sumąstė maždaug taip, kad galima turėti, pvz., kokį nors savo pačių nusipaišytą unikalų paveiksliuką su kokiu nors pimpalu ar šūdu, pasidaryti to paveiksliuko čeksumą, įdėti kažkur į koiną, o tada pardavinėti tą koiną kartu su visu tuo šūdo ar pimpalo paveiksliuku. O kad to paveiksliuko kas kitas nepaimtų, nutarė gintis teisiškai kokiomis tai autorių teisėmis, nes esą jei tu nupaišei šūdą, tai čia baisi vertybė ir autorių teisių gynėjai tave dėl to apgins (spoileris: nieko jie negins, nes iš to neuždirbs).

Kai tasai digitalinis koinas yra koduotas atviru raktu, tai visada galima gauti ir paties koino čeksumą, ir pasitikrinti, ar jis tvarkoj ir ar turi tą nuorodą su kokiu nors čeksumu apie tą tavo briedą. Bet tai realas yra toksai, kad kliedesį, kurio čeksuma būtų ta pati, nėra taip jau ir sunku sugeneruoti. Bet netgi jei ir sunku sugeneruoti, joks toks kliedesys išties teisiškai nieko neįrodo ir jokios autorių teisės nieko nuo nieko čia nesaugo.

Trumpai tariant, visi šitie kliedesiai apie visokius tenai žetonus yra tiesiog tipiniai pseudomomoksliniai kliedesiai ir viskas.