Mulas

Mulas - toksai žmogus, kuris ant savo kūno ar savo kūno viduje pervežinėja kokius nors narkotikus ar kitus nelegalius dalykus iš vienos valstybės ar teritorijos į kitą.

Dažniausiai, kai kalbama apie mulus, tai turimi omeny visokie, kurie veža prariję kokį nors kokainą ar heroiną dešrelėmis pilve, o paskui tas dešreles iššika. Paprastai mulas už tokių dešrelių pervežimą gauna neblogą užmokestį, kuris gali būti toks, kad gana ilgam pakaktų.

Šiais laikais visuose bent kiek padoresniuose oro uostuose, o daugelįyje šalių - ir jūrų uostų pasienio punktuose yra gana nebloga Rentgeno aparatūra, kuri sureguliuota taip, kad visas tas mulų prarytas heroino ar kokaino dešreles parodo labai labai ryškiai. Taigi, tokie pervežėjai dažniausiai būna sugaudomi.

Liūdnesnė dalis yra tai, kad pagal skirtingų šalių statistikas, maždaug nuo 5% iki 20% atvejų (kai kurių šalių duomenimis netgi dar daugiau) tos dešrelės nesugeba praeiti žarnyno ir užstringa, o paskui pratrūksta. Didžiulis narkotikų kiekis reiškia, kad žmogus jau po pusės minutės pradeda tampytis konvulsijose, o paskui numiršta. Kita dalimi atvejų tos dešros užstringa žarnose, sukuria žarnyno nepraeinamumą ir baigiasi ligoninėse, kur daktarai painformuoja policiją ir mulas pakliūna į kalėjimą.

Pervežimas mulais būdavo taikomas labai senais laikais, kai nebuvo gerų rentgenų, o vežama būdavo pigiu transportu iš labai labai skurdžių šalių į daug turtingesnes, pvz., iš Birmos į Tailandą, o paskui - į Singapūrą. Tokiais atvejais mafija skaitydavo, kad penktadalis ar daugiau mirusių pervežėjų nieko nereiškia, nes tie pervežėjai beveik nieko nekainuoja, o narkotikai leidžia uždirbti milžiniškus pinigus.

Šiais laikais dėl visur išplitusių kokybiškų Rentgeno aparatų mulai bent dalinai prarado prasmę net ir tose itin pigius žmones turinčiose šalyse. Muitinėse ir pasienio punktuose naudojami rentgeno aparatai turi keletą skanavimo krypčių ir gana neblogus kompiuterius, ko dėka veikia kaip didelio našumo (nors ir mažo, medicinai nepakankamo detalumo) tomografijos aparatai, ir to dėka visokios tos dešros, paketėliai, kapsulės ir panašiai pasimato pareigūnams kaip ant delno.

Papildomai dar padeda ir šunys, kurie labai gerai užuodžia netgi labai menkus kai kurių narkotikų pėdsakus. Tai jei kažkas ir liktų nepastebėtas, šuniukas sujudės, o jūs net nepastebėsit (nes šuniukas su pareigūnu kažkur už užuolaidėlės), o tada jūsų maloniai paprašys sugrįžti ir dar kartą per kokius tai vartelius pereiti. O paskui paprašys praeiti kartu. Ir paskui išveš jus. Taip ir baigsis jūsų, kaip mulo, karjera.

Bendrai pastebėtina, kad pervežimas mulais šiais laikais pasidarė gan menko populiarumo. Dažnesni mulų atvejai būna tokie, kur patys kokie nors jaunuoliai iš Vakarų susigalvoja sau pasidaryti biznį, nusipirkę narkotikų kur nors Pietryčių Azijoje ar kokioje nors Lotynų Amerikoje, o paskui čia pat ir įkliūna. Vienintelės vietovės, kur mulai vis dar naudojami - tai tos skurdžiausios šalys, kur žmonių gyvybė nieko nekainuoja, ir tai naudojama tik pasienio punktuose, kur masiškai keliauja pigi darbo jėga.

Bet ir čia daug vargo - žmogus savo viduriuose gali pervežti teoriškai iki pusantro kilogramo kapsulių su narkotikais. Bet jei prireiks vežioti narkotikus tonomis, tai reikš, kad reikia steigti ištisą didžiulį konclagerį, kur mulai būtų laikomi ir prašikdinėjami kelias dienas. Tokių komplikacijų nesiims joks sveiko proto turintis narkotikų prekeivis. O tai reiškia, kad mulai tinkami nebent labai smulkioms, mažoms narkotikų partijoms pervežinėti.

Ne šiaip sau dideli narkotikų prekeiviai, kaip kad Pablo Escobar, jokių mulų nenaudodavo, o viską veždavo lėktuvais.