Mary Raleigh Richardson

Vieno iš žymiausių visų laikų tapytojų, Diego Velázquez nutapyta Venera, kurios nugarą sukapojo ponia Mary Richardson.

Mary Raleigh Richardson - tokia sufražistė, kitaip tariant - senų laikų feministė, katra Jungtinėje Karalystėje kovojo prieš visokią vyrų ir moterų nelygybę. O tuo pačiu dar ir fašistė neeilinė.

Kaip tai sudėtinga net pasakoti, bet tai buvo tokie laikai, kai moterys dar neturėjo rinkimų teisės ir turėjo kovoti netgi už teisę nešioti kelnes (ko joms neleisdavo). O netinkamai besielgiančias supakuodavo policija, mat moteris su kelnėmis - tai grėsmė visuomenei. Tai štai tokie vat buvo žiaurūs laikai. Tai ir Mary Richardson buvo iš tų laikų, tai atitinkamai ir kovojo.

Čia šita nuotrauka daryta koks mėnuo iki to, kai paveikslą sukapojo. Kaip tai jau ir čia stovi keistai taip, lyg nusikaltėlė kokia būtų ir kokios nors aukos tykotų.

Pagarsėjo šioji ponia Mary Raleigh Richardson kokiais dviem dalykais:

• 1914 metų kovo 10 dieną Londono nacionaliniame muziejuje išsitraukė mėsininko peilį ir juo sukapojo Velaskes "Venerą" - vieną iš gražiausių Veneros paveikslų, kokius tik dailininkai yra nutapę. Visa laimė, paveikslas buvo pridengtas stiklu, o dar ir atitvertas tvorele, tai poniutei nepavyko padaryti labai gilių sužalojimų, tad nors Veneros nugara ir buvo gerokai sukapota, restauratoriai paveikslą pataisė.
• Kiek vėlesniais laikais, Tarpukaryje, įstojo į Britų fašistų sąjungą ir greitai tapo moterų skyriaus lydere, viena iš svarbiausių britų fašistų figūrų, o dėl savo aktyvumo faktiškai - ir bendrai viena iš ryškiausių tų fašistų lyderių. Gal savo laimei visgi po kažkiek metų susiprato, kad pataikė kažkur ne ten, tad apie 1935 metus išstojo ir baigė savo politikavimus.

Dar be viso kito Mary Richardson pagarsėjo ir tuo, kad padeginėjo pastatus, sprogdino geležinkelio stotis ir šiaip vis darydavo kažkokius debošus. Už tuos savo reikalus vis pakliūdavo areštinėn. Bet vėlesniais laikais visai nurimo, nes vyrų ir moterų lygybė daugiau ar mažiau įsitvirtino. Taigi, ir gyvenimą baigė kaip miela rami senutė, visai su humoru pasakodavusi savo jaunystės istorijas.