Lotynų monetų sąjunga

Lotynų monetų sąjunga - pirmas pasaulyje bandymas sukurti kažką panašaus į eurą, įvyko dar 1865 metais, Gruodžio 23 dieną. Tuo kartu Prancūzija, Belgija, Italija ir Šveicarija sugalvojo kad reikia suvienodinti pinigus, kad atsirastų kaip ir tokia bendra valiuta. Sąjunga ėmė galioti 1866 metais ir buvo labai graži, nes su bet kurios šalies pinigais galėjai atsiskaityti ir kitose šalyse, kadangi tikra vertė taigi buvo vienoda.

Paskui jau prie lotynų monetų sajungos prisijungė Ispanija, Graikija, Rumunija, Austrija-Vengrija, Bulgarija, Venesuela, Serbija, San Marinas ir netgi tuomet egzistavusi Popiežiaus sritis. Dar paskui iš dalies prisijungė ir Carinė Rusija, nes dalį monetų ėmė kaldinti pagal tą Lotynų monetų sąjungos standartą.

Tiesa, 1908 metais iš sąjungos buvo išmesta Graikija, nes nesugebėjo normaliai tvarkytis, pradėjo prašinėti iš kitų šalių pinigų, o galų gale netgi ėmė leisti monetas, kuriose buvo mažiau aukso ir kurios pagal sutartis turėjo būti keičiamos vienodu kursu į geresnius kitų šalių pinigus. Tai už šitą sukčiavimą graikus ir išmetė. Tiesa, paskui vėl leido įstot iš naujo 1910 metais.

Visa sąjunga buvo nelabai sąmoninga, nes pasirėmė bimetalizmu, t.y., idėja, kad galima užfiksuoti aukso ir sidabro kainas viena kitos atžvilgiu, auksą paimant kaip geresnę valiutą, o sidabrą - kaip prastesnę. Tai buvo kaina fiksuota kaip 15,5 prie 1 arba už vieną 4,5 gramo sidabrinę monetą - 0,29 gramų auksinę. Tai paskui kai sidabro kainos nukrito, tai ir prasidėjo visokios spekuliacijos, kurios baigėsi tuo, kad 1873 sidabras buvo faktiškai išmestas iš standarto, o liko tik auksas.

O paskui visi vis labiau stengėsi spausdinti kuo daugiau popierinių pinigų, nes taip galima buvo pasinaudoti svetimais aukso ištekliais. Tai visa ta sąjunga iš esmės subyrėjo per I Pasaulinį karą, bet galutinai buvo paleista 1927 metais, kai jau visiems pasidarė aišku, kad niekas jos niekaip ir niekada neatkurs.