Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Lost in translation
Lost in translation - toksai labai mielas filmas, kurį 2003 sukūrė tokia režisierė Sofia Coppola. Pastaroji kaip tai prisikalbino pas save į filmą dar ir tokią jauną, ne per daug žinomą aktorę - Scarlett Johansson, katra po šito filmo labai staigiai patapo superžvaigžde, iškilusia į tokius populiarumo topus, kad sunku net tikėtis.
Filmas atsidaro pagarsėjusia scena, kur iš lėto ir nuosekliai rodomas Scarlett Johansson užpakalis, tiesa, apmautas triusikais, tačiau tiek iš lėto ir nuosekliai, kad žiūrovui kokius penkis kartus spėja pasidaryti aišku, kad čia jam reikia įsivaizduoti, kaip tas užpakalis yra be triusikų. Paskui pasidaro aišku, kad šitai buvo rodoma dėl to, kad žiūrovas suprastų, kad nieko šito filme daugiau nebebus nei iš tolo ir jokio sekso su Scarlet Johansson jis nepamatys. Ir kartu šita mintis sukelianti scena yra aiškiai skirta tam, kad įjungtų tą vėlesnį, per visą filmą besitęsiantį ir vis nepatenkinamą norą.
O filmo siužetas tai labai paprastas - kažkur Japonijoje susitiko bachūras ir pana, turintys abu savo asmeninius gyvenimus, ir taip jau pasitaikė, kad užmezgė jie romaniuką. Tik vat amžiaus skirtumas toks, kad nors ir kalba ta pačia kalba, bachūras su pana nesusikalba, nes bachūrui metų kokie 50, o panai - gal vos kokie 20. Tai vat lyg ir bando jie kalbėtis, bet aiškiomis užuominomis nesidalina, o neaiškiomis - nesugeba suprasti vienas kito, ir kartu nedrįsta ir pabandyti šiaip vienas kito pačiupinėt ar pabučiuot. Žodžiu, visą filmą jie malasi, o tik pabaigoje, kai išsiskiria ir atsisveikina, staiga supranta, kad išties tai abu norėjo vienas kito. Tai tą ir reiškia tas pasakymas apie dingusį vertime - abu kalbėjo, bet vienas kito kalbos nesuprato, kažkur pasimetė viskas su visais jausmais.
Filmas turi labai mielą eigą ir jo statymas kainavo labai nebrangiai pagal Holivudo mastus - vos 4 milikus. Tuo tarpu peržiūros išsyk atnešė virš 100 milijonų pajamų. Gavosi vienas iš pačių ryškiausių 2003 metų filmų, apie kurį paskui visi kalbėjo dar kelerius metus.
Kiek filmas vertas kokioje tai balų sistemoje - tai čia galima susifantazuoti, bet kai nemokam skaičiuot, tai ir nesuskaičiavom. Jei norite - jūs ir susiskaičiuokite.
Išties tai galim tarti, kad čia filmas, kuris pretenduoja būti virškategoriniu, t.y., tokiu, kur į skaitmeninę skalę visgi nebeįtelpa, tad ir vertinimai čia truputį praranda prasmę. Labai vertas dėmesio ir peržiūros, vienas iš tų filmų, kurių nežiūrėjęs, negali sakyti, kad turi pakankamai plačias žinias apie kiną.
