Kalavijuočiai

Kalavijuočiai arba oficialiai vadinti Livonijos kardo broliai, o dar paskui - tiesiog Livonijos ordinas (lot. Fratres militiæ Christi Livoniae, vok. Schwertbrüderorden) - tokia krikščioniško pobūdžio grupuotė, kadaise užgrobusi Latviją, o paskui jau ir Estiją, o ir bandžiusi visą Lietuvą užgrobt.

Kalavijuočių ordiną įkūrė Rygoje kažkoks vyskupas Albertas, kuris sugalvojo, kad galima smarkiai pasiautėt latvių žemėse, tai ir padarė 1202 įkurdamas sukarintą religinę grupuotę. Vienok nors jam ir sekėsi, bet po kiek laiko visas jo ordinas buvo gražiai išdaužytas palei Šiaulius, kur jis neapgalvotai pabandė su šiauliečiais muštis. Visas tas išguldymas įvyko 1236 metais ir vėlesniais laikais liko žinomas kaip Saulės mūšis.

Per aną Saulės mūšį kalavijuočiai gavo taip, kad inkšdami likučiai pabėgo atgal į Rygą, bet per nesusipratusius ir vytis nesugalvojusius lietuvius, išliko, nes vietoje to kad pultų ir visą Latviją užimtų, prijungdami ją prie Lietuvos, tie šiauliečiai kažkodėl pradėjo švęsti ir gerti. Tai dėka to anie išgyvenę kalavijuočių riteriai visgi prisikvietė pagalbos iš kryžiuočių, mainais kartu pavirsdami tiesiog Livonijos ordinu, kitaip tariant, kryžiuočių ordino atšaka, egzistavusia iki pat Žalgirio mūšio, kur jie vėl buvo atlupti, o ir netgi paskui kurį laiką, pakolei 1560 metais patys pasiprašė pagalbos iš LDK, kad būtų prijungti kaip kokia tai provincija.

Tai šitaip 1561 metais buvo įkurta Kuršo kunigaikštystė, tapusi Lietuvos priedėliu ir dar negana to, kažkokia keista valstyėlė Infliantija.

O jau visai paskui iš to gavosi Latvija, kokia yra dabar.